Kasmet vis daugėja socialiniu draudimu apdraustų nėščiųjų

Pastarųjų metų statistika rodo šalyje mažėjantį gimdymų skaičių, tačiau kasmet santykinai vis daugiau besilaukiančiųjų yra apdraustos socialiniu draudimu. Tai reiškia, vis didesnei daliai nėščių moterų, turinčių socialinį draudimą, užtikrinama socialinė apsauga – jos gali gauti motinystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas.

Užsitikrina socialinę apsaugą

Skaičiuojama, kad Lietuvoje metinis gimdymų skaičius sumažėjo nuo 30 tūkst. (2011 m.) iki 27,9 tūkst. (2018 m.). Tuo pačiu laikotarpiu besilaukiančių moterų, apdraustų socialiniu draudimu, padaugėjo nuo 20,5 tūkst. iki 24 tūkst. Nėščiųjų, kurios nėra sukaupusios reikiamo stažo motinystės išmokai iš „Sodros“ gauti, todėl gaunančių tik vienkartinę išmoką, per tą patį laikotarpį sumažėjo perpus – nuo 8,6 tūkst. iki 4,2 tūkst.

„Kūdikio laukimas ir jo auginimo laikas yra visapusiškai jautrus, todėl kiekvienai besilaukiančiai ar kūdikį planuojančiai moteriai neabejotinai svarbu būti apsidraudusiai bei sukaupusiai reikiamą socialinio draudimo stažą, kad vėliau galėtų jaustis finansiškai saugiai ir skirti dėmesį kūdikiui bei kitoms jai svarbioms sritims. Pastaraisiais metais matomas apdraustų nėščiųjų skaičiaus augimas reiškia ir bendrą visuomenės sąmoningumą, kad prieš susilaukiant kūdikio būtina užsitikrinti socialines garantijas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Mažesnis moterų nedarbas ir draudžiami savarankiškai dirbantys

Apdraustų besilaukiančių moterų skaičiaus didėjimas susijęs su augančiu moterų įsitraukimu į darbo rinką. Augant šalies ekonomikai ir mažėjant nedarbo lygiui, nuo 2011 m. moterų nedarbo lygis sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 12,9 proc. iki 5,4 proc.

Dėl 2017 metais įsigaliojusio pakeitimo, kai savarankiškai dirbantys asmenys pradėti drausti socialiniu draudimu, apdraustų besilaukiančių moterų skaičius taip pat padidėjo.

Galimybė gauti motinystės išmoką savarankiškai dirbančioms moterims atsiranda tuomet, jeigu iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios socialinio draudimo įmokos buvo sumokėtos nuo ne mažesnės nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio sumos per paskutinius dvejus metus.

Tėčių įsitraukimas į vaiko priežiūrą

Lyginant tėvų įsitraukimą į vaiko auginimą vaiko priežiūros atostogų metu, matyti, kas pastaraisiais metais stipriai išaugo tėčių, kaip vaiko priežiūros išmokos gavėjų, skaičius antraisiais vaiko auginimo metais.

Lietuvoje apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis gali trukti vienus ar dvejus metus. Šeimai pasirinkus vaiką auginti iki sueina vieni metai, mokama 77,58 proc. išmoka nuo buvusio darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šis dydis atitinka 100 proc. dydžio išmoką prieš mokesčių reformą, kuri nuo 2019 m. kilstelėjo darbo užmokesčio dydžius „ant popieriaus“.

Šeimai pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai, pirmaisiais metais mokama 54,31 proc. išmoka nuo buvusio darbo užmokesčio „ant popieriaus“, antraisiais – 31,03 proc. Tai atitinka 70 proc. ir 40 proc. išmokų dydžius prieš mokesčių reformą.

Kadangi antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepaisant gaunamų pajamų – tėvai gali dirbti ir gauti išmoką – o neretai tėčių atlyginimai yra didesni, tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų vis daugiau yra tėčių, nes toks pasirinkimas šeimai yra finansiškai patrauklesnis.

Tiesa, neseniai buvo pritarta Europos Sąjungos mastu galiosiančiai direktyvai, pagal kurią tėvai turės dalintis laiką vaiko priežiūrai. Tai reiškia, kad šalys turės užtikrinti, jog minimalus apmokamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpis kiekvienam iš tėvų sudarytų mažiausiai 4 mėnesius – vadinasi, iš viso minimalus vaiko priežiūros atostogų laikotarpis Europos Sąjungos šalyse turės trukti  ne trumpiau nei 8 mėnesius, jei šia teise pasinaudoja abu tėvai.

Iš šių 4 mėnesių, kurie skirti kiekvienam iš tėvų, 2 mėnesiai negalės būti perleidžiami iš mamos tėčiui ar atvirkščiai. Tai reiškia, kad jeigu tėtis nepasinaudoja savo laiku su vaiku, bendras minimalus apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis sutrumpėja nuo 8 iki 6 mėnesių. Taip siekiama įtraukti vyrus į vaiko priežiūrą, o moteris – į darbo rinką.

Kaip žinoma, Lietuvoje apmokamas vaiko priežiūros laikotarpis gali trukti 12 ar 24 mėnesius, o direktyva įpareigoja šalis nepabloginti situacijos tėvams. Tačiau Lietuva per trejus metus turės inkorporuoti 2 mėnesius neperleidžiamų atostogų, kuriuo siekiama į vaikų auginimą įtraukti tėčius. Vyrų įtraukimas į šeimos gyvenimą lemia geresnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, o tai savo ruožtu reiškia didesnį darbo užmokestį ir didesnes pensines išmokas moterims senatvėje.

Motinystės ir vaiko priežiūros išmoka: koks dydis ir kam priklauso?

Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 6 bazinės socialinio draudimo išmokos, tai yra 228 eurus. Paprastai yra išmoka mokama už 126 kalendorines dienas, tačiau priklauso nuo konkrečios situacijos.

Motinystės išmoka mokama, kai moteris turi 12 mėnesių stažą per praėjusius dvejus metus. Išmoka sumokama iš karto už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

Motinystės išmoka savarankiškai dirbančiai besilaukiančiajai skiriama tokia pačia tvarka, kaip ir dirbančiai pagal darbo sutartį. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

Vaiko priežiūros išmoka. Pasirinkus gauti išmoką vienus metus – mokama 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Pasirinkus išmoką gauti dvejus metus – iki vaikui sueis vieni metai mokama 54,31 proc., vėliau iki vaikui sueis dveji metai – 31,03 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Vaiko priežiūros išmoka mokama, kai mama ar tėtis turi 12 mėnesių stažą per praėjusius dvejus metus. Vaiko priežiūros išmoka savarankiškai dirbančiam žmogui skiriama tokia pačia tvarka, kaip ir dirbančiam pagal darbo sutartį.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija