Koronaviruso pandemija stipriai pakeitė vairuotojų elgseną renkantis draudimo paslaugas. Ilgus metus Lietuva išsiskyrė tuo, jog, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, didelė dalis žmonių buvo įpratę draustis fiziniuose draudimo biuruose. Tačiau nuo pavasario praktiškai visa draudimo rinka buvo priversta persikelti į internetą. Reaguodamos į dėl to sumažėjusį vartotojų lojalumą, draudimo bendrovės labiau nei bet kada priverstos konkuruoti kainomis, lankstesniais draudimo paslaugų paketais bei reaguoti į kintančius draudimo paslaugų pirkėjų prioritetus.
Vairuotojai draudžiasi aktyviai, nes privaloma
70 proc. – tokia dalis Lietuvos vartotojų net ir naujųjų technologijų laikais iki šiol buvo pratę įsigyti draudimo paslaugas bendraudami telefonu, susirašinėdami laiškais arba fizinėse draudimo pardavimo erdvėse. Tačiau karantino laikotarpis vienu mygtuku visą sektorių „iškraustė” į internetą, dėl ko itin nukentėjo technologiniais pajėgumais atsiliekantys draudimo brokeriai.
„Dabartiniu laikotarpiu, esant nežinomybei dėl ateities, vartotojai koncentruojasi į pirmojo būtinumo reikmes, internetu ieškodami mažesnių kainų. Draudimo sektoriuje pirmojo būtinumo preke galima vadinti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Šiame paslaugų segmente per pastaruosius porą mėnesių užfiksuotas 30 proc. augimas.”, – teigia sistemos Edrauda vadovė Rima Kazlauskaitė.
Pašnekovės teigimu, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sandarą ir turinį aiškiai apibrėžia įstatymas, dėl to pagrindiniu kriterijumi renkantis tarp skirtingų draudimo bendrovių pasiūlymų paprastai yra paslaugų kaina. Ieškodami palankiausių kainų, vartotojai įprato palyginti bent kelių draudikų pasiūlymus, kadangi skirtingos bendrovės skirtingai traktuoja ir finansiškai įvertina asmenų rizikingumą priklausomai nuo vairuotojo amžiaus, vairavimo patirties, transporto priemonės ir kitų veiksnių.
Draudimas – nuo algos iki algos
Lyginant su žiema, vidutinė civilinės atsakomybės draudimo poliso kaina antrąjį ketvirtį buvo 5 eur mažesnė. Kainų kreivės smuktelėjimą Edrauda vadovė sieja su sezoniškumu: įsibėgėjant šiltajam metų laikui, daugelis draudimo bendrovių į automobilius sėdančių klientų dėmesį mėgina pritraukti akcijomis ir specialiais pasiūlymais.
Įdomu tai, kad – priešingai nei Latvijoje ar Estijoje – lietuviai civilinės atsakomybės draudimą yra pratę įsigyti visiems metams, ir tik paskutiniu metu įvertina, kad kartais apsimoka draustis trumpesniam 3 arba 6 mėnesių laikotarpiui. „Per karantiną išpopuliarėjo visai neseniai rinkoje pristatyta draudimo išsimokėjimo kas mėnesį galimybė”,- teigia R. Kazlauskaitė: „Apskritai, žvelgdami į draudimo paslaugų pardavimo grafikus, pastebime, kad žmonės perka pirmomis mėnesio savaitėmis, kada gauna atlyginimus ir turi iš ko mokėti, o kiekvieno mėnesio pabaigoje rodikliai cikliškai smunka žemyn.”
Atsiliekame nuo latvių
Masinė vairuotojų draudimo migracija į internetą, kurią Lietuvoje paskatino karantinas, kaimyninėse šalyse įvyko jau gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, Latvijoje civilinis draudimas internetu gyvuoja nuo 2008 metų: jau 2014 metais internetiniai privalomojo draudimo pardavimai Latvijoje sudarė 30 proc. visų sandorių, o per pastaruosius penkerius metus jų santykinis svoris išaugo net iki 70 proc.
Didžiausią pardavimų dalį Latvijoje sudaro draudimo polisai, įsigyti naudojantis vadinamaisiais draudimo agregatoriais, leidžiančiais viename lange gauti ir palyginti skirtingų draudimo bendrovių pasiūlymų įkainius.
