Kelionės automobiliu į artimą užsienį: kaip išvengti galimų nuostolių ir ką verta prisiminti apie Žaliąją kortelę?

Kiekvienas keliautojas tikisi, kad jo kelionė bus ne tik įsimintina, bet ir saugi. Vis tik, gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kuomet ir labiausiai patyrę vairuotojai gali suklysti, be to, kartais aplinkybės nepriklauso nuo paties vairuotojo. Pasitaiko, kad mūsų automobilis yra apgadinamas kitų eismo dalyvių, o kitais atvejais patys tampame eismo įvykio kaltininkais. Bet kuriuo atveju, tokia situacija tampa sudėtingesnė, jei tai nutinka svetimoje šalyje.

Kaip pastebi Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Žalų departamento vadovas, užsienyje įprastai įvyksta tokio pat pobūdžio įvykių, kaip ir Lietuvoje. Vis tik yra ir specifinių įvykių, kurie įvyksta dėl skirtingų kelių eismo taisyklių važiuojant žiedinėmis sankryžomis, rikiuojantis į kitą eismo juostą ar persirikiuojant iš greitėjimo juostos arba į lėtėjimo juostą. Taip pat nepalankių situacijų susiklosto ir dėl kitos nei mums įprasta eismo krypties, kaip yra Didžiojoje Britanijoje.

Minėtų situacijų ne visuomet galime išvengti, tačiau bent jau verta pasirūpinti apsauga nuo materialinių nuostolių. Nors Lietuvoje drausti automobilius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu yra privaloma, nedidelė dalis vairuotojų to nepadaro. Todėl pasitaiko, kad su nedrausta transporto priemone patenkama į eismo įvykį užsienyje. Tai sukelia didelių sunkumų, nes vidutinė automobiliams padaroma žala užsienio valstybėse siekia apie 4 000 Eur.

Žalų departamento vadovas primena, kad keliaujantiems po užsienį labai praverčia Žalioji kortelė. Ji išduodama visiems pageidaujantiems vairuotojams, kurie yra apsidraudę automobilį privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Toks draudimo dokumentas galioja 47-iose Žaliosios kortelės valstybėse, tarp jų ir tokiose, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, pavyzdžiui, Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje. Kortelė naudinga tuo, kad nereikia atskirai draustis kiekvienoje aplankytoje valstybėje pagal joje galiojančius įstatymus.

„Žaliąją kortelę privaloma turėti kiekvienam už Europos Sąjungos vykstančiam vairuotojui. Svarbu paminėti, kad nuo liepos 1 d. keičiasi Žaliosios kortelės spalva. Šį draudimo dokumentą būtina turėti atspausdintą ant švaraus balto popieriaus lapo – jį užsienio valstybėse tikrinantiems pareigūnams galima parodyti tik popieriniu, o ne elektroniniu formatu. Atspausdintas tekstas turi būti aiškiai įskaitomas, neišteptas spausdintuvo rašalu ir be spausdinimo dryžių. Tokia tvarka palengvins naudojimąsi dokumentu, nes, netyčia jį pametus, vairuotojai galės patys jį pakartotinai atsispausdinti. Naujos Žaliosios kortelės bus siunčiamos vairuotojams el. paštu, o iki liepos 1 d. išduotos kortelės galios iki jų pasibaigimo”, – teigia M. Balinskas.

Žalų departamento vadovo teigimu, užsienyje patirti nuostoliai gali smarkiai išaugti, nes tam tikrose valstybėse skiriasi požiūris į žalas ir jų dydį. „Be to, užsienyje gali būti didesnės ir automobilio remonto, automobilio dalių kainos. Jau nekalbant apie tai, kad, sutrikdžius kitų eismo dalyvių sveikatą, tektų atlyginti ir sveikatos, o kartais ir moralinę žalą. Todėl vairuotojams būtina pasirūpinti apsauga nuo galimų nuostolių”, – paaiškina M. Balinskas.

Nutikus autoįvykiui ar automobiliui patyrus kitokią žalą užsienyje, ekspertas pirmiausia rekomenduoja įvertinti situaciją. Jeigu kas nors iš eismo dalyvių patyrė sveikatos sutrikimų, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, o prireikus – suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Tuomet reikia iškviesti policiją. Tuo atveju, jeigu policijos atvykimas nereikalingas, turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją, taip pat susižinoti kito eismo įvykio dalyvio duomenis. Jei nesuprantate, kaip užsienyje reikia pildyti deklaraciją ir nesutariate su kaltininku, taip pat kvieskite policiją. Galiausiai reikia nedelsiant kreiptis į savo draudimo bendrovę ir patirtą žalą užregistruoti.