2018 m. pabaigoje Kauno senamiestį papuošė dar vienas meninis akcentas – skulptūrinė kompozicija „Nežiopsok!“, kurios autorius marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas. Vilniaus gatvėje pastatyta skulptūra, pasakoja unikalią šios vietos istoriją.
Berniuko, važiuojančio dviračiu, ir jį besivejančio šuniuko idėją skulptorius Kęstutis Balčiūnas pasirinko neatsitiktinai – norėta šmaikščiai atvaizduoti Kauno senamiesčio urbanistinę raidą, atskleidžiant vieną Vilniaus gatvės, kurioje ir pastatyta ši skulptūra, istorijos epizodą.
Seniausia Kauno gatvė buvo viduramžių kelio nuo Kauno pilies į sostinę Vilnių dalis. XIX a. viduryje pradėjus gatvių perplanavimą, pagal 1847 m. patvirtintą Kauno planą, buvo pakoreguota ir Vilniaus gatvės kryptis, rytinę jos atkarpą pakreipiant šiauriau. Perplanavus miestą, ant Vilniaus gatvės (dabartinėje Vilniaus ir J. Gruodžio gatvių sankirtoje) buvo pastatytas gyvenamasis namas. Per rekonstrukciją 1985 metais senoji gatvės kryptis buvo nužymėta tašytų akmenų grindiniu, kuris tarsi palenda po čia stovinčiu gyvenamuoju namu.
„Šią unikalią urbanistinę situaciją vertėjo pažymėti kažkokiu įdomiu meniniu akcentu. Skulptūrinėje kompozicijoje „Nežiopsok!“ pavaizavau vaiką, pasisukusį į jį užpuolusį šuniuką. Berniukas važiuoja senuoju Vilniaus gatvės grindiniu ir nemato prieš jį „netikėtai išdygusio“ namo. Stebėtojui lieka intriga – ar pastebės berniukas artėjančią namo sieną ir spės laiku sustabdyti“, – savo skulptūrinę idėją komentavo jos autorius K. Balčiūnas.
Skulptūrinė kompozicija „Nežiopsok!“ yra 2018 m. vykusio konkurso „Kauno akcentai” dalis. Visos kompozicijos dalys išlietos iš bronzos, tvirtinimui naudoti ankeriai į esamus grindinio akmenis. Po akmenimis įrengtas armuotas betoninis pagrindas. Realistinės skulptūros figūros yra natūralaus dydžio, vaiko figūros aukštis nuo pagrindo apie 1.40 m., šuns – apie 35 cm. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, šiai kompozicijai skirta 47,5 tūkst. eurų.
Konkurse „Kauno akcentai“ dalyvavusiems kūrėjams didžiausią dėmesį buvo rekomenduojama atkreipti būtent į miesto centrą – Kauno Naujamiestį ir Senamiestį, taip pat ypač laukta idėjų Ramybės parkui, Dainių slėniui, Pelėdų kalnui, Kauno autobusų ir geležinkelio stočių prieigoms. Konkurso rengėjai teigė, kad juos maloniai nustebino ir darbų gausa, ir pateiktų darbų kokybė. Pasak konkurso vertinimo komisijos pirmininko, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus atstovo Algimanto Sprindžio, sulaukta idėjų, projektų labai įvairiomis temomis, nuo kasdienių reiškinių įprasminimo, parodant juos šiek tiek neįprastu rakursu, iki valstybei ir tautai aktualių simbolių, Valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio tema. Darbų kūrybinė amplitudė svyravo nuo tradicinės monumentaliosios iki savitos modernistinės. Pagrindiniai vertinimo kriterijai buvo originalumas, dermė su supančia aplinka, estetiškumas, skulptūros patvarumas, ilgaamžiškumas, kaina.
Jau tapo savotiška tradicija, kad kasmet Kaunas pasipuošia marijampoliečio skulptoriaus K. Balčiūno darbais. 2017 m. liepos 6 d., minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prie Kauno centrinio pašto buvo iškilmingai atidengta miesto patrioto burmistro J. Vileišio skulptūra, kurios autorius K. Balčiūnas. Įdomu, kuo Sūduvos krašto skulptorius ketina nustebinti šiemet?
Milda Kudirkaitė
(Naudota informacija iš Kauno miesto spaudos)
