Kęstutis Traškevičius. Atsakomybę dėl situacijos Marijampolės ligoninėje turi prisiimti ir savivaldybės ekstremalių situacijų komisija bei tarybos valdančioji dauguma
Praėjusią savaitę vykusiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje aštriai diskutuota dėl COVID-19 infekcijos protrūkio situacijos Marijampolės ligoninėje. Posėdžio pradžioje tarybos narys Andrius Vyšniauskas perskaitė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Mišrios grupės bendrą pareiškimą, kuriuo raginta iš esmės spręsti susidariusią situaciją Marijampolės ligoninėje nušalinant nuo pareigų ligoninės direktorę ir pavedant laikinai direktoriaus pareigas eiti gebančiam suvaldyti krizinę situaciją asmeniui, kuris turi visapusį įstaigos darbuotojų pasitikėjimą. Ar valdantieji išgirdo opozicijos balsą, parodys netolimoje ateityje priimti sprendimai.
Šiame straipsnyje neketinu gilintis į ligoninės administracijos atsakomybę dėl susidariusios situacijos, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su Marijampolės ligonine. Joje taip pat savo tyrimą atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tad, tikiuosi, šių tyrimų rezultatai atsakys į visuomenei rūpimus klausimus, kodėl Marijampolės ligoninė tapo COVID-19 infekcijos židiniu. Labiau šįkart domina tai, ar šiuo atveju tinkamai situaciją valdė ir valdo vietos savivaldos institucijos bei savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorius.
Kad situacija Marijampolės savivaldybėje valdoma silpnai, patvirtina sergamumo COVID-19 infekcija rodiklis Marijampolės savivaldybėje (apie 1,6 susirgusiojo tūkstančiui gyventojų), kuris yra daugiau kaip 3 kartus didesnis negu vidutiniškai Lietuvoje (apie 0,5 susirgusiojo tūkstančiui gyventojų). Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją kai kurios savivaldybės (pavyzdžiui, Kazlų Rūdos), kuriose sergamumas kur kas mažesnis negu Marijampolėje, savo savivaldybių administracijų iniciatyva ir lėšomis dezinfekuoja daugiabučių laiptines ar dalį gatvių. Tačiau Marijampolėje nieko panašaus nėra daroma, o tai taip pat nėra gero ekstremalios situacijos valdymo pavyzdys.
Apie netinkamą situacijos valdymą patvirtina ir nepakankamas savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos bei savivaldybės vadovų dėmesys Marijampolės ligoninei, kaip padidintos rizikos COVID-19 infekcijos plitimui įstaigai. Balandžio 15 dieną vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu tai patvirtino Marijampolės ligoninės infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Šiupienytė, teigdama, kad „susikalbėjimo tarp mūsų savivaldybės institucijų tikrai neturėjome. Ši savaitė yra tiktai pirmoji, kai tiek su meru, tiek su visuomenės sveikatos centru, tiek su poliklinika mes randame kažkokią bendrą kalbą ir galime ieškoti konstruktyvių sprendimų. Iki tol viešai buvo dėtas kaltinimas, kad ligoninė nepasiruošusi.“. Kitaip tariant, tik penktąją karantino savaitę, kai buvo praėjusi visa savaitė nuo nustatyto pirmojo COVID-19 infekcijos atvejo Marijampolės ligoninėje, savivaldybės institucijos ėmė padėti ligoninei konstruktyviai spręsti iškilusias problemas. Kalbama, kad savaitę iki tol buvo tik triukšmingi kaltinimai, daužymai kumščiu bei grasinimai visus atleisti.
O kur buvo Marijampolės savivaldos institucijos bei ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas daugiau kaip mėnesį, t.y. nuo kovo 16 dienos, kai buvo paskelbtas karantinas? Atsakymą į tai galite rasti savivaldybės vadovų Facebook paskyrose, kur vietoje to, kad skirtų laiką racionalių sprendimų, kaip valdyti ekstremalią situaciją ir užkardyti COVID-19 infekcijos plitimą Marijampolės savivaldybėje, paieškai, jie daug laiko leido socialiniuose tinkluose viešindami savo kasdienį darbą.
Atskirai reikėtų atkreipti dėmesį ir į savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos santykį su Marijampolės ligoninės kolektyvu. Štai prieš kelias dienas žiniasklaidos priemonėse (www.delfi.lt) buvo išplatintas Lietuvos gydytojų sąjungos Marijampolės filialo ligoninės grupės viešas kreipimasis, kuriame išreikštas didesnio palaikymo iš įvairių visuomenės grupių pageidavimas. Tačiau ar tas palaikymas buvo ir yra pakankamas iš savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos, kyla pagrįstų abejonių.
Štai dar pernai Miesto laikraštyje (2019 m. rugpjūčio 9 d.) buvo išspausdintas Marijampolės ligoninės gydytojo traumatologo Gedimino Akelaičio straipsnis „Tada priėjo tarybos narys A. Kirkliauskas…“, kuriame pateikti teiginiai apie savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai priklausančio socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininko elgesį su Marijampolės ligoninės medikais nebuvo paneigti nei vėlesniuose Miesto laikraščio numeriuose, nei užginčyti teismine tvarka. Tad nėra pagrindo abejoti, kad jie neteisingi. Straipsnyje rašoma, kad „A. Kirkliauskas pareikalauja savo atlydėtą pacientą, kuris pjovė žolę jo valdoje, guldyti į stacionarą ir gydyti be jokios eilės, suteikti kažkokią išskirtinę pagalbą, kuri, medikų įsitikinimu, tuo metu visai nebūtina. Reikalauja vien dėl to, kad žmogų atlydėjo jis – savivaldybės tarybos komiteto pirmininkas! Medikai pasipiktinę – grįžta nurodymų „iš viršaus“ laikai. Tarsi tai patvirtindamas A. Kirkiauskas liepia savo proteguojamajam skambinti ligoninės direktorei ir reikšti pretenzijas, kad specialistai dirba netinkamai.“
Kaip toks savivaldybės tarybos socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininko elgesys Marijampolės ligoninės medikų atžvilgiu dera su ligoninės gydytojų ir kitų darbuotojų palaikymu bei tinkamos darbo atmosferos kūrimu, tegul sprendžia šių eilučių skaitytojai. Neabejoju, kad jei minėtas komiteto pirmininkas kartu su visa tarybos valdančiąja dauguma būtų daugiau dėmesio skyręs Marijampolės ligoninės reikalams bei tinkamam bendravimui su ligoninės medikais, COVID-19 infekcijos židinys Marijampolės ligoninėje galėjo būtu mažesnis arba galbūt jo iš viso nebūtų buvę.
Tad apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad atsakomybę dėl COVID-19 infekcijos protrūkio situacijos Marijampolės ligoninėje turi prisiimti ne tik ligoninės direktorė ir ligoninės administracija. Dėl nepakankamo ekstremalios situacijos valdymo atsakomybė už situaciją Marijampolės ligoninėje taip pat gula ant savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos bei tarybos valdančiosios daugumos, kurią sudaro Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai, pečių.
Kęstutis Traškevičius
Marijampolės savivaldybės tarybos TS–LKD frakcijos narys,
TS–LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Gerbiamas Edmundai. Pirma, pagal Sveikatos apsaugos ministro nustatytą konkursų tvarką, patvirtintą 2019 metais, konkurso komisija atrenka ne konkurso laimėtoją, o 2 daugiausiai komisijos balų surinkusius kandidatus. Po to šie 2 kandidatai kviečiami pokalbiams pas merą, kuris remdamasis šių pokalbių rezultatais (pats asmeniškai vertindamas kiekvieną kandidatą nuo 1 iki 10 balų skalėje) priima sprendimą, kurį iš tų kandidatų laikyti konkurso laimėtoju ir paskirti sveikatos priežiūros įstaigos vadovu. Taip buvo ir Marijampolės ligoninės direktoriaus konkurso atveju, kai galutinį sprendimą, kas bus paskirtas ligoninės direktoriumi, priėmė meras.
Antra, konkurso komisijoje tarp 5 narių aš buvau vienas, kurį delegavo savivaldybės tarybos opozicinė frakcija. Kiti 4 nariai buvo savivaldybės administracijos darbuotojai. Todėl, būdamas vienas iš 5 narių, niekaip negalėjau nulemti konkurso komisijos sprendimo, kuriuo – dar kartą pabrėžiu – buvo atrinktas ne konkurso laimėtojas, o tik 2 daugiausiai balų surinkę kandidatai (o sprendimą dėl ligoninės direktoriaus konkurso laimėtojo po pokalbių su tais kandidatais priėmė meras).
Mano nuomone mes atspindime tai, kas mus supa, o mūsų mintys atspindi tai, ką turime viduje taip galiu pasakyti perskaitęs šį Kęstučio Traškevičiaus straipsnį. Keistai atrodo kada žmogus deleguotas TS-LDK frakcijos dalyvauti komisijos veikloje renkant ligoninei naują vadovą staiga atsibunda ir pradeda ieškoti atsakomybės kituose taip kratydamasis savo, o gal galimai ir visos TS-LDK frakcijos priimtų sprendimų. Siekiant išsklaidyti visas abejones ar nebūtų sąžiningiau, kaip buvusiam komisijos nariui ir balsavusiam už ligoninės vadovo kandidatūrą pateikti savo vertinimo rezultatus bei pakomentuoti priimtus sprendimus? Kodėl tada nebuvo atliekami jokie veiksmai ar skambūs pareiškimai matant netinkamą kandidatą užimti tokias svarbias pareigas? Bet tikriausiai pati didžiausia bėda konservatoriams yra ta, kad savo priimtų sprendimų niekada nepripažins, kaip miręs niekada nesupras, kad jis miręs. Čia išsakiau savo pastebėjimus, o skaitytojams galima pasakyti, kad pokyčiai bus!