Šventinis laikotarpis buvo tas metas, kai svetur išvykę Lietuvos piliečiai sugrįžo aplankyti artimųjų arba pastarieji patys išsiruošė pas emigrantus į svečius. „Skrendu.lt” duomenimis, pagal parduotus lėktuvo bilietus, dauguma atvykusiųjų šventėms į Lietuvą neskuba išvykti – net 57 proc. keleivių per šventes atskrido į Lietuvą neturėdami bilieto atgal. Tuo tarpu 85 proc. visų, per šventes skridusių į užsienį, turėjo atgalinį bilietą. Psichologė Asta Blandė pakomentavo, kokią reikšmę turi kitoje šalyje gyvenančių šeimos narių lankymas per šventes. Pamatyti artimuosius ypač svarbu vaikams ir paaugliams, kurių tėvai dirba svetur.
Grįžta be atgalinio bilieto
Pasak „Skrendu.lt” skrydžių duomenų analitikės Dovilės Krekenaitės, priežastys, dėl kurių dauguma grįžtančiųjų dar nežino kelionės atgal datos, gali būti įvairios. Vieni nori pabūti gimtinėje ilgiau, per visas žiemos šventes, kiti sugrįžta pabaigę sezoninius darbus ir pasilieka atostogoms. 43 proc. lėktuvo bilietus perkančių keleivių į Lietuvą vyksta jau turėdami bilietą atgal į tą pačią šalį, iš kurios atvyko. Pagrindinės šalys, iš kurių sugrįžtama į Lietuvą šventėms, yra Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija, Norvegija, Italija, Danija.
„Noras sugrįžti į savo gimtinę per svarbiausias metų šventes kiekvienam yra skirtingas ir priklauso nuo to, kaip stipriai žmogus jaučia, kad jo šaknys yra ten, kur gimė bei koks jo santykis su artimiausiais šeimos nariais ar draugais. Jei ryšys stiprus – žmonės išgyvena ilgesio jausmą ir veržiasi į gimtinę. Ši vieta jiems išlieka savotiškas atskaitos taškas, nuo kurio prasidėjo visos gyvenimo kelionės. Čia pabuvę žmonės jaučiasi ramiau ir po to vėl gali grįžti į svetur sukurtus namus bei tęsti gyvenimą. Tačiau kai kurie stipresnį ryšį sukuria su ta aplinka, į kurią išvyko ir įleido šaknis ten, suburdami sau svarbių žmonių ratą, Kartais būtent naujoje vietoje žmonės nori apsistoti ir švęsti vienas gražiausių metų švenčių”, – teigia psichologė ir knygų autorė A. Blandė.
Lietuvoje pasilieka ilgiau
Pasak „Skrendu.lt” analitikės, žmonės, grįžtantys į Lietuvą jau turėdami atgalinį bilietą, yra linkę čia praleisti nuo 8 dienų iki dviejų savaičių, o net trečdalis pasilieka dar ilgiau. D. Krekenaitė vardija įvairias to priežastis.
„Dalis keleivių yra studentai, kurie dar nedirba ir pasibaigus semestrui namie gali praleisti daugiau nei savaitę iki pat naujų mokslų pradžios. Taip pat dalis lietuvių išeivių vertina Kalėdas tėvų namuose, todėl visus metus taupo atostogų dienas ir jas panaudoja ilgesniam laikui, kad galėtų pabūti su šeima bei seniai matytais draugais čia, Lietuvoje. Žmonių, grįžtančių į Lietuvą vos savaitei ar trumpiau tėra 22 proc., vadinasi, lietuviai yra linkę visą šventinį laikotarpį praleisti gimtinėje – ir Kalėdas, ir Naujuosius metus bei neskuba grįžti į darbus iškart po Naujųjų”, – teigia „Skrendu.lt” analitikė D. Krekenaitė.
Labiausiai ilgesį jaučia vaikai
Jei suaugusieji artimųjų ilgesį jaučia ne visi, tai vaikams ir paaugliams, kurių tėvai didžiąją metų dalį dirba išvykę svetur, švenčių metas tampa ypač jautrus. Tai net gali tapti psichologinių sunkumų priežastimi.
„Ilgo išsiskyrimo patirtis šeimai yra didelis išbandymas. Šeimos nariai gyvena tarsi sūpuoklėse: su pakilimais ir nusileidimais, nuolat susiduria su ypatingo jaudulio jausmu ir išlydėjimo nerimu. Suprantu, kad kai kurioms šeimoms toks pasirinkimas yra būtinybė ir neišvengiama situacija, nes stinga galimybių oriai gyventi savo šalyje. Tačiau savo praktikoje pastebiu ir kitokių tendencijų. Kartais suaugusiųjų norai ir ambicijos yra tokie dideli, kad pranoksta labai svarbų ir pamatinį mažiausiųjų šeimos narių poreikį: kartu gyventi su visais šeimos nariais. Kai kada norėdami vis geresnio kąsnio, dar gražesnių namų, dar didesnio atlygio, dar daugiau kelionių, tėvai palieka vaikus ir paauglius išgyventi sunkius ir nemalonius jausmus. Atsiskyrimui vaikai nebūna pasiruošę ir nesupranta tokios būtinybės”, – teigia A. Blandė.
Nauja mada – vykti į svečius pas emigrantus
Svetur gyvenantys lietuviai nebūtinai sugrįžta namo, tačiau tai nereiškia, kad jie apleido artimuosius. Švenčių tradicijas paįvairino tėvų ir draugų kelionės į svečias šalis pas ten gyvenančius tautiečius.
„Skrydžių iš Lietuvos statistika švenčių laikotarpiu rodo šiek tiek kitokį vaizdą negu kitų metų mėnesių duomenys. Jei įprastai išskrendančių be atgalinio bilieto būna kiek daugiau negu pusė, tai per šventes net 85 proc. visų skrendančiųjų į užsienį perka bilietus kartu su grįžimu atgal į Lietuvą. Tik 15 proc. iškeliauja su bilietu vieną pusę”, – pastebi „Skrendu.lt” skrydžio bilietų analitikė.
To priežastys gali būti įvairios, viena iš jų – žmonės keliauja per šventes aplankyti artimųjų užsienyje, tačiau neplanuoja likti ten ilgesniam laikui. Įdomu ir tai, kad vienintelis miestas, į kurį per šventes dažniau skrendama su vienpusiais bilietais yra Kijevas. Tai rodo, kad, panašiai kaip ir svetur dirbantys lietuviai, taip ir Lietuvoje uždarbiaujantys ukrainiečiai stengiasi sugrįžti pas artimuosius šventėms, neskubėdami atgal.
„Skrendu.lt” ekspertė taip pat įvardino miestus, į kuriuos per šventes dažniausiai skrendama iš Lietuvos. Tai – Londonas, Oslas, Kopenhaga, Dublinas, Barselona ir Roma.
Nėra vienos taisyklės
Pasak psichologės A. Blandės, kalbant apie šventes ir artimųjų ilgesį, sunku būtų parašyti taisykles, kurios tiktų visoms šeimos ir visiems gyvenimo atvejams. Jos brolio namai taip pat yra užsienyje, todėl ši patirtis yra be galo gerai pažįstama.
„Labai svarbu žmonėms, kurie vienas kitam jaučiasi svarbūs, kalbėtis, tartis ir atrasti geriausią tuo metu esantį sprendimą. Kartais visiems galima susitikti gimtinėje, o kartais giminaičiams lengviau arba įdomiau nuvykti ten, kur jų artimas žmogus sukūrė savo aplinką. Svarbu kartu pabūti, pajusti ir pasidžiaugti. Pati aplankiusi brolį ir praleidusi svečiuose nemažai laiko, supratau, kuo jis gyvena, kas jį supa ir kodėl jam ten yra gera. Tai supratus pasidaro ramu”, – prisipažįsta A. Blandė.
Psichologė patikina, kad ne vieta ir ne dovanos apsprendžia, kiek žmogus iš tiesų yra svarbus. Pasak jos, kartais labai daug reiškia tiesiog smulkmenos: skambutis, pasiteiravimas, aplankymas, žvilgsnis į akis ir šiltas apkabinimas. Todėl artimųjų viešnagė ar bent parodytas dėmesys yra būtini didžiųjų metų švenčių atributai, reikalingi tam, kad rastume jėgų ir galėtume judėti pirmyn.
