Po vėsesnės nei įprastai gegužės, birželio pirmoji savaitė pradžiugino (tikimės, kad daugumą iš jūsų) vasariškomis dienomis. Ar žinote, kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų? Ką mes vadiname vasariška diena? Ar vasariškos dienos būna tik vasarą? Ar vasariškų dienų daugėja vykstant klimato kaitai? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje, bet apie viską iš eilės.
Pirmiausia, ką mes vadiname vasariška diena?
Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 °C (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 °C (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaip kaitra.
Kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų?
Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. SKN) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).
Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).
Verta paminėti jog tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. SKN.
Ar vasariškos dienos būna tiktai vasarą?
Vasariškos dienos (Tmax ≥ 20), Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20°C gali būti balandžio−spalio mėnesiais.
Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos gegužę−rugsėjį.
Kiek padaugėjo vasariškų dienų vykstant klimato kaitai?
Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų! Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).
LHMT KTS vedėjas dr. Donatas Valiukas ir vyr. klimatologė Viktorija Mačiulytė
