Didžiosios Britanijos žiniasklaidos milžinė BBC, pasaulio žurnalistikoje nuo seno vertinama kaip viena iš profesionaliausių bei objektyviausiai dirbančių agentūrų. Kodėl taip yra bei kaip jiems pavyksta išlaikyti tokį balansą tarp visuomenės ir valdžios iš dalies atsako ši publikacija, nors, deja, ir liūdna proga
Karalienė Elžbieta II ir princas Philipas (2007m.nuotrauka), kartu pragyveno ne vieną dešimtmetį
Šiandien BBC portalas ir naujienų televizijų kanalai atrodo neįprastai: dauguma naujienų ir istorijų pašvęstos vienai pagrindinei temai, diktoriai laikosi griežto, iškilmingo tono, taip pat nesurasime portalo puslapiuose pramoginių temų. Tai siejama su vieno iš pagrindinių karališkosios šeimos figūrų mirtimi.
Jei jūs sekate naujienas, tai tikriausiai žinote apie karalienės Elžbietos II sutuoktinio, princo Philipo mirtį. Jis buvo vienas iš keturių „vyresniųjų“ karališkos šeimos hierarhijoje, kuriems mirus BBC vadovaujasi ypatingomis informacijos pateikimo taisyklėmis. Kiti britų karūnos atstovai įeinantys į šį sąrašą yra pati karalienė, jos sūnus ir tiesioginis sosto paveldėtojas, Velso princas Čarlzas,taip pat jo sūnus, sekantis eilėje į sostą, Kembridžo princas Viljamas.
Gali susidaryti įspūdis, jog BBC požiūris į šią mirtį yra rimtesnis nei kitų medijų organizacijų. Ar taip yra iš tikrųjų ir su kuo tai siejama?
Kodėl BBC taip sureikšmina mirtis karališkoje šeimoje?
Motinos karalienės laidotuvės 2002 metais buvo plačiai aprašomos visų pasaulinės žiniasklaidos priemonių. Karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpis tapo pačiu ilgiausiu per visą Jungtinės Karalystės istoriją. Jis tęsiasi jau 69 metus, karalienė pripažinta valstybės vadove Didžiojoje Britanijoje bei dar 15 valstybių. Ji taip pat vadovauja Nacijų sandraugai – savanoriško 54 nepriklausomų valstybių susivienijimo. Bemaž visos iš šių šalių kažkada buvo Jungtinės Karalystės dominijos, kolonijos, protektoratai. Karalienės svarbą JK piliečiams ir ne vien jiems sunku pervertinti.
Kai miršta kas nors iš karališkos šeimos narių, visuomenės informavimo priemonės skiria šiam įvykiui ypatingai daug dėmesio. BBC tokiais atvejais stengiasi išsaugoti tinkamą toną ir nepadaryti aplaidumo klaidų. Tam yra svarbios priežastys. O reikalas tame, kad BBC finansuoja ne britų vyriausybė, bet šalies gyventojai, kurie moka mokestį vadinamą „televizijos licencija“. Toks finansavimo metodas garantuoja BBC korporacijos redakcijos nepriklausomybę (kad mums Lietuvoje tokią sistemą…).
Tad savo ruožtu BBC privalo demonstruoti mokesčių mokėtojams, jog jų skirtos lėšos neša juntamą naudą, o visuomenės domėjimasis Britanijos karališkąja šeima jau daugelį metų nekintamai didelis.
Kai 2002 metais mirė Elžbietos II motina, kurią taip ir vadino karalienė – motina, per tris dienas atsisveikinti su ja į Vensminsterio rūmus atėjo daugiau 100 tūkst. žmonių.
Kai kurių šaltinių vertinimu, daugiau milijono žmonių išėjo į gatves, kuriomis ėjo gedulinga laidotuvių procesija, o dar apie 10 milijonų stebėjo laidotuvių eiseną televizorių ekranuose, kurios metu karstas su karalienės – motinos palaikais atvežtas į Vindzoro pilį. Pasaulio medijos tada su visomis smulkmenomis papasakojo apie šį įvykį. Ir tame nėra nieko stebėtina, kadangi naujienos iš karališkosios šeimos gyvenimo visuomet sulaukia pasaulio visuomenės didesnio dėmesio. Jei pasikliauti apklausų duomenimis, tai auditorija žmonių, besidominčių karališkos šeimos veikla ir gyvenimu, visame pasaulyje sudaro per milijardą gyventojų. Kitaip tariant, tai labai svarbios temos ir BBC jas atitinkamai nušviečia.
Karališkosios personos patraukia žmonių dėmesį ne taip, kaip „paprastos įžymybės“ – pažymi BBC korespondentas karališkosios šeimos reikalams Džonis Daimondas. Sunku tiksliai pasakyti kodėl taip vyksta, bet daugelyje žmonių ir toliau gyvena „karališkosios pasakos“ laukimas, nors jie tuo pat metu suvokia, jog šių dienų pasaulyje tai kažkiek absurdiška…
Taigi, ir šį kartą galime net neabejoti, kad daugelis žmonių pasirinks, kaip informavimo šaltinį būtent BBC pasaulinę tarnybą. „Svarbaus karališkosios šeimos atstovo mirtis sudomins daug žmonių visame pasaulyje ir šimtai milijonų žiūrovų, klausytojų, skaitytojų kreipsis į mus, BBC, laukdami nuodugnaus šio įvykio nušvietimo“ – teigia BBC tarnybos vadovas Tarikas Kafala.
Kodėl princas Philipas turėjo tokią pat reikšmę karališkoje šeimoje kaip, kad karalienė ir sosto įpėdiniai?
Princesė Elžbieta ir princas Philipas su dukra, princese Ana bei sūnumi, princu Čarlzu 1950 metai.
Princas Philipas iš tikro niekuomet negalėjo pretenduoti į sostą ir niekuomet neturėjo karaliaus titulo – ši teisė priklauso vyriausiam valdovo įpėdiniui. Reikalas tas, kad Didžiojoje Britanijoje moteris, kuri išteka už karaliaus, gali turėti karalienės titulą, bet vyras vedęs šios šalies karalienę neturi teisės turėti tokio titulo – tai tik Anglijos karalių vyrų privilegija.
Nepaisant to, nuo vedybų dienos 1947 metų lapkričio 20, princas Philipas buvo ištikimas Anglijos karalienės pagalbininkas bei palydovas. Jis tokį vaidmenį atliko ilgiausiai per visą britų monarchijos istoriją. Filipas, beje, buvo iki tokio laipsnio valdingas, kad visas sakomas oficialias kalbas karalienė pradėdavo žodžiais „Mano vyras ir aš…“.
„Visus šiuos metus jis mane palaikė ir buvo svarbiausias ramstis – pripažino karalienė savo kalboje pasakytoje švenčiant jų auksines vestuves. Ir aš, ir visa jo šeima, mūsų šalis ir daugelis kitų šalių daug skolingos jam, nors jis pats šito ir nepripažįsta“.
Ar vertas vaidmuo, suvaidintas princo Philipo britų valstybės valdyme, tokio plataus jo mirties nušvietimo?
„Tai paskutinė išties pasaulinio masto monarchija – pastebi BBC korespondentas Džonis Daimondas. Princą Philipą kartu su karaliene, ar tik jį vieną yra matę žmonės beveik visuose pasaulio kampeliuose. Jis – tikra pasaulio įžymybė, ir be abejo viena iš didžiausių jo politinių figūrų“.
Iš BBC News vertė Vytautas Karsokas
Originalas: https://www.bbc.com/russian/features-56694237