Pasaulyje beveik šimtmetį keleiviai patiki savo lagaminus skrydžių registracijos darbuotojams, tačiau kodėl registruotas bagažas yra atskiriamas nuo jų – beveik niekas nežino.
Antžeminio aptarnavimo bendrovė „Litcargus“ atskleidžia pagrindines priežastis kodėl taip yra bei dalinasi patirtimi apie tai, kodėl bagažas vis dėl ko kartais kelionės tikslą pasiekia vėliau negu pats keleivis.
Anot, antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“, atvykstančių keleivių aptarnavimo poskyrio vadovo Artūr Šobot, registruojamo bagažo tvarka pasaulyje atsirado ne be priežasties – ją nulėmė augantis keleivių poreikis keliauti su vis daugiau daiktų.
„Registruojamo bagažo praktika pasaulyje atsirado dar XX a. pradžioje, augant skrydžių imtims – keleiviai pradėjo vežtis daugiau bagažo, nei tilpdavo į ankstyvųjų orlaivių salono erdvę. Dėl svorio paskirstymo buvo pradėta registruoti bagažą ir laikyti jį atskiroje orlaivio dalyje. Iš pradžių keleiviai savo daiktus dėdavo į sunkias medines skrynias ar tvirtas metalines dėžes, vėliau siekiant sumažinti bagažo svorį – pradėta naudoti kartoną, audinius, o galiausiai įvairių rūšių plastiką“, – sako A. Šobot.
Pasak jo, šiandien bagažai registruojami tiek dėl saugumo, tiek dėl tvarkos ir skrydžių aptarnavimo efektyvumo bei greičio.
„Registruotame bagaže galima vežti tik kai kuriuos daiktus, kurie yra draudžiami rankiniame, pavyzdžiui, skysčius, viršijančius leistiną kiekį, tam tikrus aštrius daiktus ar sporto inventorių. Be to, atskiras bagažo gabenimas leidžia tinkamai paskirstyti lėktuvo svorį ir vietą bagažo skyriuje. Jei visi keleiviai laikytų savo lagaminus lėktuvo salone kiltų chaosas – trūktų vietos, būtų sunku užtikrinti saugumą, o įlaipinimas ir išlaipinimas užtruktų gerokai ilgiau nekalbant jau apie svorio balansą orlaivyje“, – sako A. Šobot.
Anot specialisto, nors atvejų, kuomet keleivio bagažas kelionės tikslą pasiekia vėliau nei keleivis gerokai mažėja, juos gali lemti kelios priežastys.
„Dažniausia to priežastis – itin trumpas laikas tarp persėdimų, kai bagažo paprasčiausiai nespėjama perkelti į kitą orlaivį. Vėlavimui įtaką gali daryti ir techniniai trikdžiai ar papildomi saugumo patikrinimai. Kartais bagažas gali būti netinkamai pažymėtas, dėl ko jis būna nukreipiamas ne tuo maršrutu, bet dažniausia vėlavimo priežastis – itin greiti jungiamieji skrydžiai ar kilęs chaosas oro uostuose dėl nenumatytų aplinkybių“, – sako jis.
Keleiviams skrendantiems jungiamaisiais skrydžiais, ypač kai persėdimo laikas trumpas, ar yra komplikuotos oro uosto veiklos, specialistas rekomenduoja pasitelkti išmaniąsias technologijas, kad bagažas kelionės metu pasiektų tikslą sklandžiai.
„Keleiviai gali patys sekti savo lagamino buvimo vietą realiu laiku naudodami išmaniuosius sekiklius ar kitus panašius įrenginius. Be to, rinkoje jau pasirodė lagaminai su integruotais sekikliais, leidžiantys matyti jų judėjimą be papildomos įrangos. Tuo tarpu, dauguma oro linijų siunčia pranešimus per mobiliąsias programėles ar SMS, informuojančius apie vėluojantį bagažą. Tai suteikia keleiviams daugiau aiškumo, o praradus ar vėluojant lagaminui – padeda greičiau reaguoti“, – teigia A. Šobot.
