Siekiant greičiau reaguoti ir efektyviau apsaugoti miškus nuo gaisrų, Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija iki 2023 metų planuoja įsigyti apie dešimt didelių priešgaisrinių padidinto pravažumo automobilių bei 23 visureigius su sumontuotais priešgaisriniais moduliais.
„Miško gaisrai – opi problema, kasmet niokojanti dešimtis ar net šimtus hektarų miško, kartais itin vertingo. Visi prisimena didžiausią Lietuvoje 2006 m. kilusį miško gaisrą Kuršių nerijoje, kuomet per tris paras sudegė daugiau kaip 200 ha miško. Sausą ir šiltą šių metų vasarą dėl itin aukšto miškų gaisringumo miškininkai nuolatos budėjo stebėdami situaciją visuose Lietuvos miškuose. Ir dažniausiai būtent miškininkai pirmieji atvyksta į gaisro vietą ir pradeda jį gesinti. Todėl per ateinančius penkerius metus ketiname įsigyti naujų priešgaisrinių automobilių, kurie leis greičiau reaguoti į pavojų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
Šiuo metu Miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose miško gaisrų gesinimui yra naudojami 63 įvairių modelių ir pajėgumų gaisrų gesinimo automobiliai, 22 vandens cisternos ir 13 gaisrų gesinimo modulių. Nemaža jų dalis yra pasenusi, net 14 gaisrų gesinimo automobilių yra pagaminti daugiau nei prieš 20 metų, kai kurie darbą pradėjo dar sovietmečiu.
Siekiant, kad visi regioniniai padaliniai, kurių kontroliuojamose teritorijose vyrauja vidutinės ir didelės gaisrų rizikos miškai, turėtų reikiamą kiekį modernių priešgaisrinių automobilių, 2019-2023 metais Valstybinių miškų urėdija planuoja įsigyti apie 10 didelių priešgaisrinių automobilių bei 23 visureigius su sumontuotais priešgaisriniais moduliais.
Dideli priešgaisriniai automobiliai gali gabenti 2 ir daugiau kubinių metrų vandens ir yra skirti gesinti plintančius gaisrus. Šie automobiliai turi turėti padidintą pravažumą, kad galėtų iki gaisro vietos privažiuoti sunkiai pravažiuojamais gruntais, tokiais kaip smėlis ir užpelkėjusios vietos.
Visureigiai su sumontuotais priešgaisriniais moduliais skirti užtikrinti greitą miško gaisro vietos aptikimą ir efektyvų pirminį kilusio gaisro gesinimą. Planuojama įsigyti visų varančių ratų sistemą turinčius pikapus, į kuriuos bus įmontuojamas uždaras vandens rezervuaras, aukšto slėgio siurblys bei gaisro gesinimo žarnos su švirkštais. Šie visureigiai universalūs ir, pasibaigus miško gaisrams kilti palankiam laikotarpiui, visureigį galima naudoti kitoms miško apsaugos funkcijoms ir darbams vykdyti.
Šiuo metu Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai naudoja 13 tokių visureigių ir praktika parodė, kad ši priemonė yra efektyvi ir realiai sumažina galimybę išsiplėsti miško gaisrams.
„Automobiliai bus paskirstyti pirmiausia tiems regioniniams padaliniams, kuriuose vyrauja vidutinė ir didelė gaisrų rizika, taip pat atsižvelgsime į 15 metų gaisrų statistiką ir į dabartinį aprūpinimą priešgaisrine technika“, – sako M. Pulkauninkas.
Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu: iš 2,2 mln. ha visų nuosavybės formų miškų 40 procentų yra didelio, 23 procentai – vidutinio ir 37 procentai – mažo gamtinio degumo. Šalies miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, sukurta ir įgyvendinama bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones.
„Šiemet Lietuvoje džiaugėmės šilta saulėta vasara. Kaip nebūtų keista, nors jau spalis, didelėje dalyje Lietuvos miškų vis dar vyrauja ketvirta miškų gaisringumo klasė. Visus grybaujančius ir tiesiog mėgstančius leisti laiką miškuose raginame elgtis atsakingai, nešiukšlinti, nenumesti nuorūkos, nes daug kur miškuose vis dar yra sausa ir gana aukšta rizika kilti gaisrams,“ – sako M. Pulkauninkas.
Valstybinių miškų urėdijos turimais preliminariais duomenimis, šiais metais iki rugsėjo 24 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 202 miško gaisrai, išdegė 110,34 ha ploto. 2017 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 80 miško gaisrų 52,87 ha plote. Iš viso Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, šiemet į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 670 kartų.
Didžiausias miško gaisras Lietuvos istorijoje kilo 2006 m. gegužę, kai Kuršių nerijoje išdegė net 236 ha miško, o ugnis buvo tramdoma tris paras.
Nauja priešgaisrinė technika bus įsigyjama organizuojant tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą ir vadovaujantis Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programa bei nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais miško apsaugą. Galimi naujos priešgaisrinei miškų apsaugai reikalingos technikos įsigijimo finansavimo šaltiniai – Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa, įmonės lėšos arba ES struktūrinių fondų lėšos.
Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.
Šiuo metu vienas pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija
