1988-07-13 Jono Jablonskio vidurinės mokyklos stadione (dab. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija) įvyko pirmasis, tuomet dar kapsukiečių, organizuotas Sąjūdžio mitingas. Jo metu užgimusi idėja karšai palaikoma Sąjūdžio aktyvistų, senosios inteligentijos bei daugumos miestelėnų per aštuonetą mėnesių virto realybe.
1989-03-12 įvyko Kapsuko miesto ir rajono gyventojų apklausa dėl Marijampolės vardo sugrąžinimo. Šiandieną apklausos rezultatai mums puikiai žinomi, tačiau kas tuo metu dėjosi kapsukiečių širdyse ir galvose? Norint atgaivinti atmintį teko pavartyti spaudą. Štai kokios nuotaikos vyravo apklausos išvakarėse:
„Kapsukas ar Marijampolė? Ši aktualija palietė daugumą: svarstome, ginčijamės, įrodinėjame šeimose, draugų ratelyje, darbo kolektyvuose. Nuomonių įvairumas demokratėjimo požymis. Tačiau kaip sunku tos demokratijos mokytis, o tuo labiau jos laikytis, rodo ir apie miesto pavadinimą verdančios aistros.“ (Prieš spręsdami, gerai pamąstykime // L. Burbienė // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Rytoj kiekvieno valia pasirinkti – už Marijampolę jis ar už Kapsuką. Dažnas sako: aš gimiau (ar užaugau) Kapsuke – kito vardo ir žinoti nenoriu. Ką gi, jūsų valia. Tačiau bent žinokite, ką darote. Argi, tardami Marijampolė, mes nejaučiam pajudinę slaptingas praeities šaknis, ar nešmėkšteli vaizduotėj iš ūkanotų šimtmečių artėjanti procesija: tėvai ir senoliai, artojai ir darbininkai, knygnešiai ir pasišventėliai, didieji tautos vyrai ir moterys?… Kam pakils ranka nubaidyti šią didžios praeities viziją, suaugusią su senuoju miesto vardu? (Istorinė atmintis/ L. Šepkus // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„V. Mickevičius-Kapsukas vertas pagarbos , kad slapyvardį pasirinko gražų, lietuvišką, pagerbiant jo gimtąja tarmę. Manu, nereikia būti ir daug lingvistinių mokslų ragavus, kad dedant ant svarstyklių Marijampolės ir Kapsuko pavadinimus, savo lietuvišku skambesiu nusvertų Kapsukas.“ (Prieš spręsdami, gerai pamąstykime // L. Burbienė // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Miesto pavadinimas „Kapsukas“, kaip kapsų sostinės sinonimas, yra priimtinas visiems.“ (O. Eidukaitytė, H Eidukaitytė, S. Naujalis, K. Blaževičienė // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 2.).
„Mūsų istorinis miestas – Marijampolė neturi būti išbrauktas iš mūsų sugrįžtančios istorijos… Nevadinkime savo miesto slapyvardžiu.“ (Skambėk, senas varde! // A. Ligeika // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Žodžių derinys Marijampolė-Kapsukas kaip degtukas vėl įžiebia ginčų liepsną… Dabar tapo madinga smarkiai žavėtis praeitimi. Ką gi jaunimui visada būdingas maksimalizmas ir puldinėjimas iš vieno kraštutinumo į kitą, o kai kuriems vyresnės kartos žmonėms gal tikrai daug lengviau buvo gyventi tais laikais, kai miestas vadinosi Marijampole…“ (Jis yra savas! / I Kurtinaitienė // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Mums nesuprantama, kodėl ypač šiuo atgimimo laikotarpiu kilo tokia mintis: grįžti atgal, o ne eiti į priekį. Juk Marijampolės vadą primetė iš Lenkijos atsibastę vienuoliai, kurie porą šimtmečių vykdė lietuvių nutautinimo politiką, mulkino, išnaudojo žmones ir kovojo prieš revoliucinį judėjimą.“ (O. Eidukaitytė, H Eidukaitytė, S. Naujalis, K. Blaževičienė // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 2.).
„Kapsuko vardą palikti netikslinga – tam nėra nei istorinio, nei politinio, nei moralinio pagrindo… (Kapsukas –kapsų ! // A. Navikas // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„O dabar pabandykite įsivaizduoti, kad vis dėlto bus žengtas žingsnis atgal ir miestui sugrąžintas senas pavadinimas. Ar kas susimąstė, kiek tai kainuos? Vien tik vieno žmogaus perregistravimas iš vietinio biudžeto atims po 3 rublius…“ (Prieš spręsdami, gerai pamąstykime // L. Burbienė // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Taigi yra daug rimtesnių problemų, negu miestų ir gatvių vardų kaitaliojimai.“ (Jis yra savas! / I. Kurtinaitienė // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Vardo pakeitimas visada susijęs su noru kažką ištrinti iš atminties – žmogaus, miesto, tautos atminties – ir įrašyti joje kažką naują… Ką gi norėta išplauti iš Lietuvos atminties ir ką naujai įrašyti, Marijampolės vardą pakeičiant Kapsuku?“ (Istorinė atmintis/ L. Šepkus // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Visi norime, kad miestas būtų gražus, šiuolaikinis, kad visi turėtume kur gyventi ir, kad jis turėtų gražų savo vardą. Taigi negrąžinkime mūsų miestui dar prieš porą šimtmečių primesto Marijampolės vardo!“ (Neprimeskime nelietuviško vardo // A. Ligeika // Naujas kelias. – 1989, kov. 11, Nr. 49, p. 3.).
„Marijampolė – tai 200 metų gyvos praeities… Tai – mūsų tėvų vaikystė ir jaunystė, mūsų senelių ir prosenelių gyvenimas. Kažin ar mums, praradusiems tiek istorijos paminklų, verta senovę menančią Marijampolę palaidoti po pavadinimu, žyminčiu dideles, tačiau bedvases statybas, dvasinę ir fizinę prievartą.“ (Marijampoilė ar Kapsukas? / G. Viliūnas // naujas kelias. – 1989, vas 25, p. 3.).
1989-03-21 Lietuvos TSR AT Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas V. Astrauskas ir LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sekretorius J. Gureckas pasirašė įsaką dėl Kapsuko miesto ir Kapsuko rajono pavadinimo pakeitimo į Marijampolės miestą ir Marijampolės rajoną. 1955-04-9 įsakas „Dėl Marijampolės miesto ir Marijampolės rajono pavadinimo pakeitimo“ pripažintas netekusiu galios. Taip pasibaigė Kapsuko era, o Marijampolei buvo sugrąžintas tikrasis miesto pavadinimas.
Nuoroda į virtualią parodą „Trispalvė virš miesto“, spausti čia.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos informacija
