Kovo 8-oji: Moterys, pakeitusios technologijų istoriją
Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje. Jau kitais metais Kovo 8-oji pirmą kartą paminėta Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje. Šia proga „Tele2“ kviečia susipažinti su išskirtinėmis moterimis, kurios pakeitė ar toliau keičia technologijų pasaulį bei įkvepia kurti ir kitus.
Jūsų dėmesiui – „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, Arnoldas Lukošius, dalinasi išradėjų, mokslininkių ir kitų technologijų pasauliui nusipelniusių moterų istorijomis.
#1. Pirmoji programuotoja – Ada Lovelace (1815 – 1852 m.). Anglų matematikė ir rašytoja jau paauglystėje išsiskyrė savo matematiniais gabumais. Šis talentas paskatino bendradarbiavimą su kitu britų matematiku – Charles’u Babbage, kitaip žinomu – „kompiuterių tėvu“. Ypač daug dėmesio A. Lovelace skyrė Ch. Babbage suprojektuotam mechaniniam universaliam programuojamam skaičiuotuvui „Analytical Engine“. Jis tapo pirmuoju šiuolaikinio kompiuterio prototipu.
A. Lovelace pirmoji iškėlė mintį, kad „Analytical Engine“ tinka ne tik paprastam skaičiavimui. Ji sukūrė programą šiai analitinei mašinai valdyti, kuri paprastai laikoma pirmąja kompiuterine programa pasaulyje. Būtent jos garbei 1979 m. programavimo kalba buvo pavadinta „Ada“. Istoriškai matematikė laikoma viena pirmųjų programuotojų pasaulyje.
#2. Hedy Lamarr (1914 – 2000 m.) – aktorė, išradusi „WiFi“. Žydų šeimoje užaugusi austrų kilmės amerikiečių aktorė per 28 metus trukusią karjerą pasirodė 30-tyje filmų. Tačiau per II-ąjį pasaulinį karą savamokslė išradėja negalėjo sėdėti ramiai sudėjusi rankų ir mėgautis kino šlove. Per karą radijo bangomis valdomos jūrų karo torpedos galėdavo būti lengvai nukreiptos nuo kurso, priešui perėmus ir sutrikdžius radijo signalus. Taigi, H. Lamarr ėmėsi veiksmų problemai spręsti.
Kartu su kompozitoriumi George’u Antheil’u sinchronizavo miniatiūrinį grotuvo-fortepijono mechanizmą su radijo signalais. Taip išrado „šokinėjančio“ dažnio (angl. Frequency-hopping spread spectrum (FHSS)) radijo signalų perdavimo metodą, skirtą torpedoms valdyti. Tokio signalo priešininkai sutrikdyti nepajėgė. 1942 metais H. Lamarr ir G. Antheil’ui buvo suteiktas patentas už „slaptą komunikacijos sistemą“. Šis dažnių metodas buvo pirmas žingsnis šiuolaikinio „Wi-Fi“, GPS ir „Bluetooth“ technologijų plėtojime, be kurių savo kasdienio gyvenimo, ko gero, jau nebeįsivaizduojame.
#3. NASA raketų mokslininkė – Annie Easley (1933 – 2011 m.). Amerikiečių informatikė, matematikė ir raketų mokslininkė buvo viena pirmųjų juodaodžių dirbančių NASA. Be to, A. Easley buvo aktyvi lyčių bei rasės įvairovės šalininkė, vėliau tapusi NASA lygių užimtumo galimybių patarėja.
Jos darbas su raketos projektu „Centaur“ paklojo technologinius pagrindus būsimiems kosminių erdvėlaivių, karinių ir meteorologinių palydovų paleidimams. Ji taip pat prisidėjo prie 1997 m. „Cassini“ zondo skrydžio į Saturną.
#4. Mary Alen Wilkes (g. 1937 m.), prisidėjusi prie pirmojo asmeninio kompiuterio. Čikagoje gimusi M. A. Wilkes po koledžo baigimo įgijo filosofijos ir teologijos specialybę bei ketino tapti advokate. Tačiau aplinkinių paskatinta, karjerą pakreipė programavimo keliu.
Kompiuterių programuotoja ir logikos dizainerė labiausiai žinoma dėl prisidėjimo kuriant programinę įrangą pirmajam pasaulyje „asmeniniam kompiuteriui“ LINC (Laboratory INstrument Computer).
#5. Adele Goldberg (g. 1945 m.) ir „Apple“. Flagmano „Apple“ darbalaukio aplinka šiandien atrodytų visiškai kitaip, jei ne A. Goldberg indėlis dirbant tyrimų centre „Xero Palo Alto“ (PARC). Ji buvo vienintelė moteris iš grupės, sukūrusi „Smalltalk-80“ – vieną populiariausių ankstyvojo programavimo kalbų.
„Smalltalk“ 1979 metais ji pristatė Steve’ui Jobs’ui, kuris daugelį jos sukurtų koncepcijų įdiegė į pirmuosius „Apple“ produktus. Didelė dalis A. Goldberg ir jos komandos sukurtų koncepcijų tapo grafiškų vartotojo sąsajų (angl. Graphical User Interface – GUI) pagrindu, pakeičiančiu ankstesnes komandų eilutėmis grįstas sistemas.
#6. Anglijos karalienės apdovanojimą pelniusi Jurga Žilinskienė (g. 1976 m.). Viena įtakingiausių Jungtinės Karalystės verslininkių, savamokslė programuotoja ir vertimų įmonės „Guildhawk“ įkūrėja. 2019 m. ji tapo pirmąją lietuve, įvertinta prestižiniu Jos Didenybės Anglijos Karalienės apdovanojimu „Queen’s Awards for Enterprise“ tarptautinio verslo kategorijoje.
J. Žilinskienė taip pat yra organizacijos „Corporate Council for Women in Commerce“, vienijančios Londono verslininkes moteris, įkūrėja. Verslininkė ragina moteris visame pasaulyje būti aktyvesnėmis ir vieningesnėmis, siekiant skatinti produktyvumą, inovacijas ir tarptautinę prekybą.
#7. „Facebook“ naujienų srauto kūrėja – Ruchi Sanghvi (g. 1982 m.). Indijos kompiuterių inžinierė buvo pirmoji „Facebook“ pasamdyta inžinierė moteris. Ji buvo viena iš pagrindinių pionierių, kuriant „Facebook“ naujienų srauto funkciją. Kituose R. Sanghvi „Facebook“ projektuose buvo sukurta platforma, leidžianti trečiųjų šalių kūrėjams ir startuoliams kurti programas šiame socialiniame tinkle.
Visgi 2011 m. R. Sanghvi paliko „Facebook“ po to, kai buvo apdovanota „Tech Fellow“ – geriausio inžinerijos lyderio apdovanojimu ir įsteigė savo programinės įrangos produktų įmonę „Cove“. 2012 m. šią įmonę ji pardavė „Dropbox“, kurioje vėliau tapo operacijų viceprezidente. 2016 m. ji įkūrė inovatorių, startuolių bendruomenę „South Park Commons“ ir toliau įkvepia žmones kurti bei vystyti technologijas.
#8. Jaunoji NASA entuziastė Alyssa Carson (g. 2001 m.). Nuo trejų metų A. Carson atkakliai siekia svajonės – nukeliauti į Marsą. Savo pirmojoje kosminėje stovykloje ji sudalyvavo būdama vos septynerių. A. Carson yra vienintelis žmogus, dalyvavęs visose trijose NASA kosminėse stovyklose pasaulyje. Ji taip pat pirmoji baigė NASA paso programą, aplankydama visus 14 NASA lankytojų centrų, devyniose valstijose.
Vėliau ji buvo atrinkta kaip viena iš septynių ambasadorių, atstovaujančių misiją „Mars One“, skirtą žmonių kolonijos įkūrimui Marse 2030-iaisiais. A. Carson turi ir savo prekės ženklą – „NASA Blueberry“ (liet. „NASA mėlynė)“. Toks pavadinimas atsirado todėl, kad stovykloje ji buvo praminta „Blueberry“ po to, kai kartą apsivilko tamsiai mėlyną kostiumą. Šis prekės ženklas naudojamas tiek asmeninėje interneto svetainėje, tiek socialiniuose tinkluose. Tuo pačiu pavadinimu įsteigtas ir fondas, skirtas vaikų kosmoso tyrinėjimo svajonėms pildyti.