Paskelbus, jog Lietuva nepaisant visų pastangų vis tiek yra priversta pirkti elektrą iš Astravo AE, Kremliui palankioje medijoje suvešėjo nauji dezinformacijos naratyvai. Neva Baltijos šalių vienybė sudužo į šipulius, nes Lietuva nebegali susitaikyti su pralaimėjimu ir dėl to rizikuoja nutraukti santykius net su artimiausiais sąjungininkais.
Debunk EU, bendradarbiaujant su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, atlikta analizė parodė, kad padidėjo klaidinančio ir melagingo turinio dalis rusų kalba. Pasak Debunk EU vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, politiškai motyvuotomis, kenksmingomis žinutėmis apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE nusitaikyta į rusakalbę auditoriją, kuri tebėra pažeidžiama dėl alternatyvių žiniasklaidos priemonių rusų kalba trūkumo.
Pasak A. Kazlausko, nors dezinformacijos srautas išliko didelis, jo pasiekta potenciali auditorija smarkiai sumažėjo, kadangi sausį nebuvo tokių ryškių įvykių, kaip avarijų Astravo AE dangstymai, vykę gruodį. „Metų pradžioje pastebėjome, kad dezinformacijos pobūdis kiek pakito. Jei pernai gruodį Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje vyravo bandymai dangstyti Astravo AE įvykusius incidentus ir dėl elektrinės kilusius diplomatinius nesusipratimus, tai sausį susitelkta į Lietuvos neva nesėkmingus bandymus užkirsti nesaugios baltarusiškos elektros patekimą į vietinę rinką“, – sako analitikas.
2021 m. sausį Debunk EU ir URM atlikta analizė parodė, kad 127 iš 425 išnagrinėtų straipsnių susijusių su Lietuvos pozicija Astravo AE atžvilgiu, buvo klaidinančio ar melagingo pobūdžio.
Pirmoji ir didžiausia dezinformacijos banga sutapo su sausio 11 d. Lietuvos energetikos ministerijos paskelbtu pranešimu apie tai, kad Lietuva vis dėlto perka ir vartoja Astravo AE pagamintą elektrą, nors ir buvo priimti tai draudžiantys įstatymai. „Ministerijos paskelbtas planas blokuoti Astravo AE pagamintą elektrą buvo interpretuojamas kaip Lietuvos daromas spaudimas kitoms Baltijos šalims. Paminėtina, kad nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra patenka į vietinius tinklus iš rusiškos infrastruktūros, kur elektra pagaminta Rusijoje ar Baltarusijoje yra bendrai parduodama kaimyninėms, o taip pat ir Baltijos šalims“, – sako A. Kazlauskas.
Anot eksperto, sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse buvo paskelbta žinia, jog Astravo AE yra paleista pilnu pajėgumu. Kitą dieną Lietuvos vyriausybė paskelbė sudaranti komisiją, kuri koordinuos elektros tinklų sinchronizavimą ir užtikrins iš Astravo AE kylančių grėsmių prevenciją. „Kremliui palankioje žiniasklaidoje šis žingsnis pateiktas kaip atpirkimo ožių ieškojimas ir laimėjimas neva racionalią, ekonomiškai motyvuotą poziciją palaikančiai Baltarusijai. Siekta parodyti, kad Lietuva yra maža, politinių svertų neturinti šalis, negalinti daryti įtakos aplinkiniams procesams“, – vardija A. Kazlauskas.
Debunk EU ir URM tyrimas atskleidė, kad Kremliui palanki medija bandė pabrėžti esamus Baltijos šalių nesutarimus – kai kuriais atvejais iškraipant faktus. „Buvo eskaluojama tema, jog Baltijos šalys nesugeba susitarti dėl Astravo AE pagamintos elektros pirkimo. Ši žinutė yra skleidžiama jau kurį laiką, siekiant parodyti, kokia neadekvati ir neracionali yra Lietuvos vyriausybė, kad net artimiausi sąjungininkai nenori jos palaikyti“, – sako A. Kazlauskas. Pasak analitiko, kai kuriose publikacijose teigta, kad Lietuva esą spaudžia Latviją ir Estiją sekti savo pavyzdžiu ir atsisakyti pirkti baltarusišką elektrą.
Palyginti su gruodžio mėn., sausį nustatyta dar viena nauja žinutė, kuria teigta, kad lietuviai neva gali kaltinti tik save, kad šalies pašonėje iškilo dar viena atominė elektrinė. Lietuvos susierzinimas dėl Astravo AE neva gali būti paaiškintas ne deklaruojamu susirūpinimu dėl aplinkosaugos, o vien politiniais-ekonominiais motyvais.
Verta pastebėti, kad dalyje straipsnių taip pat buvo pabrėžiama, jog Lietuva neva pavydi Baltarusijai, sugebėjusiai pasistatyti atominę elektrinę. Juose akcentuota, kad po Ignalinos AE uždarymo, planai statyti elektrinę Visagine taip ir liko neįgyvendinti, ir dabar Astravo AE esą tapo tiesiogine konkurente Klaipėdoje esančiam suskystintųjų dujų terminalui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliui“, – sako A. Kazlauskas. Pasak eksperto, Kremliaus valdomoje žiniasklaidoje Lietuvos pasipriešinimas ir siekiai blokuoti Astravo AE gaminamą elektrą yra bandymas pažeisti antimonopolinius Europos Sąjungos įstatymus ir prieštarauja Trečiajam Energetikos Paketui. „Taip pat skelbta, kad jei Aliaksandro Lukašenkos režimas žlugtų, rytojaus dieną Lietuva neva bemat pakeistų savo požiūrį į baltarusišką elektrą“, – sako Debunk EU vyr. analitikas.
Debunk EU ir URM atlikta analizė parodė, kad iš 127 išnagrinėtų straipsnių, didžioji dalis (84,3%) buvo rusų kalba ir mažiau nei penktadalis jų (15.7%) – lietuvių kalba.
Sputniknews.ru, baltnews.lt ir tehnowar.ru publikavo daugiausiai melagingų ir klaidinančių straipsnių apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE. Tiriamuoju laikotarpiu, lenta.ru, ria.ru ir rg.ru portaluose paskelbti straipsniai pasiekė 40% auditorijos dalį.
Apie Debunk EU
Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
