Skaitmeniniame amžiuje dalis žmonių, pajutę negalavimų simptomus, dažnais atvejais kreipiasi ne į medikus, o ieško informacijos internete. Sergančius asmenis vienijančios asociacijos pastebi, kad išpopuliarėjus socialiniams tinklams diskusijos apie ligas persikėlė į juos, o žmonės čia drąsiai tariasi vieni su kitais dėl vaistų vartojimo ar gydymo eigos. Specialistų teigimu, toks daugeliu atveju kraštutinumais paremtas elgesys dalinant patarimus ir jais naudojantis gali sukelti itin neigiamų pasekmių sveikatai.
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė sekretorė Aldona Droseikienė sako, kad žmonių „savigyda“ socialiniuose tinkluose yra išties opi problema. „Neseniai į mūsų sąjungą atėjo žmogus, kuris paklausė internetinių komentatorių patarimų nesikreipti į medikus, ir išsėtinę sklerozę bandė gydytis kanapėmis bei Himalajų druska. Kai vieną dieną jau nebegalėjo paeiti be lazdelės, tada žmogus susizgribo ir kreipėsi su prašymu padėti. Ir tokių atvejų yra ne vienas“, – pasakoja pašnekovė.
Skaitmeninio raštingumo ir saugaus elgesio internetinėje erdvėje mokymus organizuojančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė sako, kad žmonės, ypatingai vyresnio amžiaus, socialiniais tinklais naudotis išmoksta, tačiau sunkiai juose atskiria melagienas nuo mokslu pagrįstos informacijos. Moteris pasakoja, kad mokymų metu išgirsta įvairių istorijų, susijusių su kraštutinumais.
„Yra buvę atvejų, kai sužinojęs, kad negalima pasitikėti bet kokio socialinio tinklo „draugo“ skelbiama informacija, žmogus nustemba arba prisipažįsta pasinaudojęs tokiais nepatikrintais patarimais. Tai parodo žmonių kritinio mąstymo stoką. Todėl per mokymus visada akcentuojame, kad radus bet kokią informaciją internete, ne išimtis yra ir sveikatos temos, visada reikia patikrinti šaltinio patikimumą ir ar, apskritai, nurodytas skelbiamos žinios autorius yra tikras asmuo, turintis tos srities išsilavinimą ir galintis daryti išvadas bei dalinti patarimus. Taip pat ar asmuo skelbia savo nuomonę, ar kalba apie mokslininkų skelbiamus tyrimus“, – sako „Prisijungusi Lietuva“ informavimo ekspertė, ir priduria, kad tai ypač aktualu kalbant apie žmogaus sveikatą, nes nepagrįstais patarimais besivadovaudamas žmogus gali rimtai sau pakenkti.
Svarbu atskirti nuomonę nuo faktų
Pasak A. Droseikienės, paskaičius įrašus išsėtine skleroze sergančiųjų „Facebook“ grupėse ji dažnai pastebi ten netikslios ar klaidinančios informacijos. „Pasisakymų būna įvairių: „neklausykite daktarų, nes sėdėsite vežimėlyje kaip aš“, „nevartokite šitų vaistų, jie nepadeda, o tik kenkia“, „geriausiai išsėtinę sklerozę gydo kanapių preparatai“ ir taip toliau. Įsivaizduokite, kokios audros kyla sergančio žmogaus mintyse, kai jį užplūsta šis dezinformacijos srautas, ir kiek valios bei kritinio mąstymo reikia, kad prieš jį atsilaikytum“, – sako sąjungos generalinė sekretorė.
Ši problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Štai neseniai plačiai nuskambėjo britės Amandos Jewell atvejis, kada moteris savo sukurtoje uždaroje „Facebook“ grupėje, turinčioje daugiau kaip 7 tūkst. narių, siūlė įsigyti neva vaistų nuo vėžio ir autizmo, nors ji neturi jokio kvalifikuoto išsilavinimo, o jai pinigus nešęs preparatas nepasižymi moksliškai patvirtintomis gydomosiomis savybėmis.
„Prisijungusi Lietuva“ atstovė sako, kad kartais lietuviškose socialinių tinklų grupėse iš tiesų galima pastebėti situacijų, kai kritiškai mąstančiam žmogui natūraliai kyla klausimų, ar iš tiesų yra taip, kaip socialiniuose tinkluose rašoma. „Panašu, kad kartais žmonės iš tiesų savo negalavimo priežastį diagnozuoja patys. Aišku, situacija nelygi situacijai, tačiau, pavyzdžiui, moteris pasiskundė itin aukštu kraujospūdžiu ir pasiteiravo, kaip jį būtų galima sumažinti be medikamentų. Jos įrašą pakomentavo daugiau kaip 200 žmonių, iš kurių dalis išreiškė nuomonę, kad jai derėtų kreiptis į medikus, o kita dalis patarė gerti žuvų taukus arba kefyrą su cinamonu. Kaip žmogui elgtis tokioje situacijoje? Kalbant populiariai, susidėlioti pliusus ir minusus, apsvarstyti visas nuomones bei faktus ir pačiam priimti sprendimą“, – sako B. Stanevičienė.
Nereta situacija, kai žmogus parašo į uždarą „Facebook“ grupę ir kiti nariai jam diagnozuoja ligą. Vienoje grupėje moteriai pasiskundus, kad ji jaučia nuolatinius ir pajudėti neleidžiančius nugaros skausmus, jai kiti grupės nariai netruko diagnozuoti išvaržos, inkstų uždegimo ir raumenų patempimo. Pasak „Prisijungusios Lietuvos“ atstovės, socialiniai tinklai tam ir yra, kad juose galėtume bendrauti, dalintis nuomonėmis ir patirtimis, tačiau, kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimiškoje situacijoje, visko vertinti tik kaip „balta-juoda“ nereikėtų. Svarbiausia – į visus siūlymus ir rekomendacijas, tiek specialistų, tiek su konkrečiomis situacijomis susidūrusių žmonių, žvelgti įjungus kritinį mąstymą ir atsirinkti, kas atrodo racionaliausia jūsų atveju.
Gydyti turi medikas, o ne socialinio tinklo „grupiokas“
Pasak A. Droseikienės, bet kokia išgirsta ligos diagnozė yra smūgis, todėl žmonės griebiasi bet kokio šiaudo ir bet kokios informacijos, ieškodami atsakymų. Svarbiausias dalykas šiame etape yra atsirinkti kompetentingus ir patikimus informacijos šaltinius: medikus, asociacijas, gydymo įstaigų svetaines, mokslinius straipsnius. Socialiniuose tinkluose ji pataria ieškoti palaikymo ir pozityvių pavyzdžių, kaip sėkmingai gyvenama ir kovojama su ligomis.
„Visada pirmasis informacijos šaltinis turėtų būti medikas. Tik jis gali diagnozuoti ir paskirti gydymą, o netikus – keisti. Jei po gydytojo konsultacijos žmogus tiesiog ieško internete daugiau informacijos ir kitų žmonių patirčių, tai nieko blogo. Bet gydyti turi medikas, o ne socialinio tinklo grupių nariai ar kaimynai, ir tą suvokti turi visi, nesvarbu, koks negalavimas juos užklupo“, – pabrėžia A. Droseikienė.
„Prisijungusios Lietuvos“ informavimo ekspertė B. Stanevičienė pastebi, kad gebėjimas atsirinkti patikimą informacijos šaltinį ir atskirti tikrą žinią nuo tiesiog nuomonės žmones gali apsaugoti nuo daugelio nemalonumų. „Prieš priimdami ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamas nuomones už gryną pinigą gerai pagalvokite, ar tikrai vienaip ar kitaip elgtis yra racionalu. Sveika ir abejoti, nes abejojimas taip pat prisideda prie kritinio mąstymo lavinimo. Mokymuose dalyvaujantiesiems visada paaiškiname, kada, kaip ir kodėl informaciją reikia tikrinti bei įsitikinti, ar informacijos šaltinis yra patikimas“, – sako B. Stanevičienė.
Mokymuose taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir patiems svarbu socialiniuose tinkluose dalintis patikimų šaltinių informacija ir savo nuomonę išreikšti etiškai, nepriešinant skirtingas nuomones turinčių žmonių.
Lavinti kritinį mąstymą ir gilinti žinias savarankiškai gali visi norintys, pasinaudoję „Prisijungusios Lietuvos“ savarankiško mokymosi programomis, esančiomis internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams. Norintys gyvo bendravimo gali registruotis į bibliotekose vykstančius mokymus, kurie palaipsniui grįžta į miestų ir miestelių bibliotekas. Taip pat vis dar išlieka galimybė mokytis ir per atstumą kartu su lektoriumi skaitmeninio raštingumo klasėse internetu.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Asociacijos „Langas į ateitį” informacija
