Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo svarstymus, ar priimti grupės parlamentarų prašymą išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Pirmas KT posėdis įvyko šią savaitę.
KT teisėjams pateikta teisėjos Daivos Petrylaitės atlikto išankstinio tyrimo išvada – ji, pasak KT atstovės spaudai Giedrės Maksimaitytės, neviešinama. Kitą savaitę ją teisėjai svarstys toliau.
„Devyni teisėjai turi priimti vieningą sprendimą. Ir kol jie nesusitaria tarpusavyje, ar jiems tas, kas išdėstyta, tinka, ir jų nuomonė sutampa, tol jie nepriima galutinio sprendimo. Dėl ko jie diskutuoja, yra konfidencialu“, – sakė G. Maksimaitytė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstiečių“ frakcijos narys Stasys Jakeliūnas anksčiau BNS yra teigęs, kad jeigu dėl pensijų reformos bus kreiptasi į KT, jis inicijuos parlamentinį tyrimą, kaip atsirado antra pensijų kaupimo pakopa ir kas dėl jos darė įtaką politikams.
S. Jakeliūnas nusiteikęs aiškintis, kaip fondų verslas darė įtaką politikų sprendimams. Anot jo, tyrimas apimtų laikotarpį nuo 2002 metų iki dabar, ypatingą dėmesį skiriant 2012–2013 metams.
Parlamentinė opozicija liepos pabaigoje kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos. Iš viso kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.
Kreipimosi į KT iniciatoriai sako, kad nuo kitų metų prasidėsianti pensijų reforma pažeis antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėtus lūkesčius, nes daugiau negu 15 metų valstybė formavo lūkestį, kad ji yra pasirengusi stiprinti šį kaupimą, o gyventojai turi rūpintis savo senatve.
Kreipimesi sakoma, kad naujai kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ir pažeidžianti solidarumo principą.
Jame pabrėžiama, kad dėl reformos žmonių praradimai ne tik nebūtų kompensuojami, bet toliau didėtų. Pensijų kaupimas, anot autorių, bus iš esmės finansuojamas paties asmens lėšomis, o tai antrąją pensijų kaupimo pakopą paverčia trečiąja.
KT turėtų pasakyti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo sprendimai privalomai gyventojus iki 40 metų įtraukti į pensijų kaupimą ir leisti „Sodrai“ tapti vienintele anuitetų mokėtoja, nes dabar šią paslaugą teikia trys įmonės ir iš jų galima išsirinkti palankiausią pasiūlymą.
Birželio pabaigoje Seimas pritarė pensijų kaupimo sistemos pertvarkai – atsisakyta „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatyta nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.
Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijųturto. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).
Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.
Informacija paviešinta Alfa.lt
