Prasideda kūrėnimo sezonas, todėl į klausimus, susijusius su saugumo užtikrinimu atsako Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai.
Kiek gaisrų, susijusių su šildymo sezonu, praėjusiais metais užfiksuota Marijampolės regione, o kiek – šiais metais? Galbūt galite palyginti, ar šis skaičius didėja, ar mažėja?
Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos saugojamoje teritorijoje (Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos sav.) 2024 m. kilo 272 gaisrai (Marijampolės sav. – 176, Kalvarijos sav. – 51, Kazlų Rūdos sav. – 45). Iš jų 56 kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo pažeidimų bei gedimų (Marijampolės sav. – 32, Kalvarijos sav. – 14, Kazlų Rūdos sav. – 10).
Nuo 2025 m. pradžios Marijampolės regione kilo 215 gaisrų (Marijampolės sav. – 144, Kalvarijos sav. – 28, Kazlų Rūdos sav. – 43), iš kurių 27 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo reikalavimų pažeidimų arba gedimų (Marijampolės sav. – 18, Kalvarijos sav. – 3, Kazlų Rūdos sav. – 6).
Kokios būna pagrindinės gaisrų priežastys šiuo metu? Kokias dažniausias klaidas daro žmonės šildydami savo būstus, kurios veda prie gaisrų?
Pagrindinės gaisrų priežastys šiuo metu – nevalyti, netinkamai įrengti ir nesandarūs dūmtraukiai. Kaminuose užsidegus suodžiams, ugnis pro nesandarius dūmtraukius išplinta į pastato pastoges ar palėpes, o kartais užsiliepsnoja ir su dūmtraukiais besiliečiančios medinės pastato konstrukcijos.
Atšalus orams tokių gaisrų padaugėja – intensyviai kūrenant krosnis, dėl aukštos temperatūros suodžiai užsidega dažniau. Norint išvengti tokių nelaimių, būtina žinoti ir laikytis gaisrinės saugos reikalavimų, įrengiant bei eksploatuojant dūmtraukius ir krosnis.
Medines pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimi ar dūmtraukiu, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis arba palikti tarpus. Jeigu anksčiau įrengtos krosnys ar dūmtraukiai liečiasi su medinėmis konstrukcijomis, šį pažeidimą būtina nedelsiant pašalinti.
Dūmtraukis turi būti padengtas tinko sluoksniu ir išbalintas. Periodiškai jį reikėtų apžiūrėti – jei ant išbalinto paviršiaus matyti juodos dėmės, vadinasi, dūmtraukis nesandarus.
Suodžius iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių būtina išvalyti prieš eksploatavimo pradžią ir eksploatacijos metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Kūrenamas krosnis draudžiama palikti be priežiūros, patikėti jas mažamečiams vaikams, kūrenti su netvarkingomis ar atviromis pakuros durelėmis, laikyti kurą prie pakuros ar įkurti krosnį degiais skysčiais.
Pakura turi būti su durelėmis, o prie jos ant grindų privalo būti nedegi medžiaga (50 × 70 cm dydžio). Išėmus pelenus iš šildymo įrenginio, juos būtina supilti į metalinį indą, laikyti lauke bent tris dienas, kad atvėstų, ir tik tada išpilti į konteinerius.
Taip pat primename – naudokite tik tvarkingą elektros instaliaciją ir elektros prietaisus. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal gamintojo instrukcijose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus bei turi būti tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ar gaisro atžvilgiu.
Ką daryti, jei dūmtraukyje užsidegė suodžiai?
Jeigu dūmtraukyje užsidegė suodžiai, tai suprasite iš stipraus ūžesio. Nedelsiant skambinkite 112, uždarykite visas sklendes, kad nepatektų oro, ir stenkitės užgesinti ugnį pakuroje.
Kokios paprastai būna tokių gaisrų pasekmės?
Nesilaikant šių reikalavimų, įvyksta ypač skaudžios nelaimės. Dažniausiai nukenčia gyvenamasis sektorius – žmonės lieka be pastogės, sudega jų vertingiausias turtas.
Kiekvieno namo savininko ar valdytojo pareiga – pačiam rūpintis savo turtu, ir geriausia tai daryti iš anksto, nes laikantis elementarių reikalavimų ir protingai elgiantis su ugnimi, galima išvengti skaudžių nelaimių.
Dūmų detektoriai – nuolat akcentuojamas saugumo elementas. Ar pastebite, kad žmonės juos įsirengia vis dažniau?
Taip, žmonės vis labiau supranta dūmų detektoriaus svarbą ir juos sparčiai įsirengia savo namuose. Primename: kiekviename gyvenamojo būsto aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius.
Tai – minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir kt.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, taip pat koridoriuose ar bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų montuoti virtuvėje ar vietose, kur gali kauptis garai.
Gal prisimenate situaciją, kai dėl elementarios klaidos kilo gaisras, kurio buvo galima išvengti?
Kadangi kalbame apie dūmų detektorių svarbą, noriu pasidalinti visai neseniai įvykusiu atveju. Moteris daugiabutyje uždėjo virti maistą, tačiau jį pamiršo ir išėjo iš namų. Po kurio laiko, kaimynai išgirdo iš moters buto sklindantį dūmų detektorių garsą ir nedelsdami paskambino pagalbos numeriu 112.
Atvykę ugniagesiai nukėlė puodą nuo viryklės, išvėdino patalpas ir taip išvengė rimto gaisro.
Šis atvejis primena, kad net toks paprastas prietaisas kaip dūmų detektorius – gali išgelbėti ne tik turtą, bet ir gyvybę.
