Buvęs Kvietiškio dvaras (P. Armino g. 92) įkurtas grafo Morkaus Antano Butlerio 1717 m. Jį sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, grūdų magazinas, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė.
1744 m., mirus Morkui Antanui Butleriui, dvaro valdytoju tapo jo sūnus Mykolas Butleris.
Iš dvaro į bažnyčią ir vienuolyną 1758 m. ėjo kelias, vadinamas rožančkeliu. Jis, grafienės P. Ščiukaitės-Butlerienės nurodymu, buvo apsodintas liepomis.
1807 m. Kvietiškyje apsistojo Napoleono armijos maršalas M. Nėjus.
Dvaro laukuose 1831 m. įvyko didelis mūšis tarp Lietuvos sukilėlių ir caro kariuomenės. Daugiau kaip 50 žuvusių sukilėlių buvo palaidoti Liepų sode, per 100 – parapijos kapinėse, dar 100 – šventoriuje.
XIX a. vid. Kvietiškio dvaras priklausė O. Sapiegienei, o po 1863 m. sukilimo caras jį padovanojo grafui Bergui – Lenkijos karalystės vietininkui.
1919 m. agronomas Jonas Kriščiūnas dvaro teritorijoje įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą, buvo atnaujintas parkas.
1922 m. dvaro žemė išdalyta sklypais, praplečiant miesto teritoriją ir skiriant žemės savanoriams. Vėliau čia veikė aukštesnioji žemės ūkio mokykla, o dabar dvaro teritorijoje įsikūrusi Marijampolės kolegija.
