Absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 2,7 proc. punkto, o skurdo rizikos lygis, parodantis santykinį skurdą, stabilizavosi, rodo penktadienį paskelbti Lietuvos statistikos departamento duomenys.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, tai įrodo, kad daugelis Vyriausybės sprendimų, skirtų skurdui mažinti, duoda vaisių, o ateityje ypatingą dėmesį reikės skirti vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažinimo priemonėms.
SVARBIAUSI RODIKLIAI PER DEŠIMTMETĮ
Skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo rodikliai 2018 metams skaičiuojami remiantis 2017 metais gautomis pajamomis, todėl jie dar neapima pagrindinių Vyriausybės pritaikytų skurdo mažinimo priemonių – visiems vaikams mokamų vaiko pinigų, didinamų senatvės pensijų, valstybės remiamų pajamų paūgėjimo ir kitų sprendimų.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertai, pasitelkę mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį „Euromod“ 28 Europos Sąjungos šalims, projektuoja, kad kitais metais skurdo rizikos rodikliai sumažės keletu procentinių punktų – šiuo atveju kalbama apie skurdo rizikos lygį 2019 metams, kuris bus paremtas 2018 metų pajamomis ir paskelbtas 2020 metų liepą.
„Šiuo metu iš Statistikos departamento duomenų matome sumažėjusį vaikų ir namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygį. Tai rodo, kad orientacija į šeimas su vaikais tikrai pasiteisino. Tačiau neramina vyresnio amžiaus žmonių padėtis. Nors kol kas negalime matyti pensijų indeksavimo įtakos vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažėjimui, nes Statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo lygio duomenys yra paremti 2017 metų pajamomis, tačiau, akivaizdu, kad ateityje didžiausią dėmesį turėsime skirti būtent šiai gyventojų grupei, neužmirštant visos visuomenės“, – teigia ministras L. Kukuraitis.
Pasak ministro, 2018 metais įsigaliojo sprendimai, kurie reikšmingai prisidės prie skurdo lygio mažėjimo, tačiau jų įtaką pamatysime kitąmet.
„Mūsų ekspertai, remdamiesi mokesčių-išmokų mikrosimuliaciniu modeliu, projektuoja, kad kitąmet skurdo rizikos lygis turėtų sumažėti keletu procentinių punktų ir tai logiška, nes nemažai svarbių sprendimų įsigaliojo 2018 metais. Tačiau gerovės kūrimas visiems yra nuolatinis procesas, todėl jau dabar planuojame skurdo lygio mažinimo priemones kitiems metams“, – sako ministras.
Kokie svarbūs sprendimai įsigaliojo nuo 2017 metų (lemia dabarties skurdo rodiklius)
Panaikintos motinystės išmokų „lubos“. Motinystės išmoka – išmoka, mokama moteriai, išėjusiai nėštumo ir gimdymo atostogų, kai sueina 30 nėštumo savaičių. Ji neturėtų būti painiojama su vaiko priežiūros išmoka, kuri mokama vienus ar dvejus vaiko priežiūros metus.
Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Kai gimsta dvynukai, trynukai ar daugiau vaikų, vienam iš tėvų kas mėnesį mokama išmoka iki vaikams sukanka dveji. Gimus dvynukams, mokami 152 eurai, trynukams – 304 eurai, keturiems vaikams – 456, penkiems – 608 eurai kas mėnesį ir taip toliau. Kitaip tariant, išmokos dydis didinamas 152 eurais už kiekvieną paskesnį vaiką.
Vaiko pinigai gausių šeimų vaikams. 2017 metais šeimoms, kurios augino 3 ir daugiau vaikų, išmoka vaikui buvo pradėta mokėti nevertinant šeimos pajamų.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Tais pačiais metais buvo įvesta išmoka vaiką ar vaikus auginantiems tėvams, kurie mokosi profesinėje mokykloje ar studijuoja aukštojoje mokykloje, neturi teisės į „Sodros“ išmoką bei nėra sukakę 26 metų. Jeigu tėvai studijuoja rezidentūroje ar doktorantūroje, tuomet amžiaus riba siekia 30 metų. Išmoka mokama vienam iš tėvų kas mėnesį iki vaikui sukanka vieni metai.
Dukart didintas bazinės pensijos dydis. Nuo 2017 metų socialinio draudimo bazinės pensijos dydis pakilo iki 120 eurų, o nuo spalio – iki 130 eurų. Nuo šio dydžio priklauso senatvės pensijos.
Dalinio darbo išmoka. Buvo įvesta speciali išmoka, kuri mokama darbuotojui, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, pripažintų Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo, todėl kyla pavojus, kad bus atleista darbuotojų grupė. Taip kompensuojamas darbuotojo prarastas darbo užmokestis, jeigu tam tikroje teritorijoje ar ūkio sektoriuje paskelbiamas dalinis darbas.
Nedarbo išmokos. Nuo 2017 m. liepos mėnesio įsigaliojus Darbo kodeksui ir susijusiems teisės aktams nedarbo išmokų mokėjimas pratęstas nuo 6 iki 9 mėnesių, o pačios išmokos padidintos – susietos su minimaliu mėnesio atlyginimu ir paties darbuotojo buvusiu darbo užmokesčiu. Vidutinė nedarbo išmoka 2017 metų birželį siekė 206 eurus, gruodį – 275 eurus, 2018 metų birželį – 285 eurus, gruodį – 305 eurus.
Ilgalaikio darbo išmokos. Su Darbo kodeksu siejamas ir ilgalaikio darbo išmokų atsiradimas. Šios išmokos mokamos, jeigu darbuotojas nepertraukiamai pas darbdavį išdirbo ilgiau nei 5 metus, buvo atleistas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį.
Minimalios mėnesio algos didinimas. 2017 metais minimali alga išaugo iki 380 eurų „ant popieriaus“ ir 335 euro „į rankas“. Nuo liepos minimali alga mokama tik u= nekvalifikuotą darbą.
Kokie svarbūs sprendimai įsigaliojo nuo 2018 metais (lems skurdo rodiklius kitąmet)
Vaiko pinigai. Nuo 2018 metų pradėti mokėti 30 eurų dydžio vaiko pinigai visiems vaikams, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams 15,2 ir 28,5 euro papildomos išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus – iki dvejų metų buvo mokama didesnė išmoka, vėliau šiek tiek mažesnė.
Didesnės senatvės pensijos. Nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per septynerius metus. 2018 m. senatvės pensijos didėjo apie 7 proc., o 2019 m. – apie 8 proc.
Valstybės remiamų pajamų didinimas. Pirmą kartą po krizės nuo 102 iki 122 eurų buvo didinamos valstybės remiamos pajamos, nuo kurių priklauso gyventojų galimybė gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems, socialinę paramą mokiniams, papildomai skiriamą išmoką vaikui ir kita. Teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau žmonių.
Minimalios mėnesio algos didinimas. 2018 metais minimali alga išaugo iki 400 eurų „ant popieriaus“ ir 361 euro „į rankas“.
Neįskaitytinos pajamos. Pirmą kartą įvesta taisyklė, kad duodant negali būti atimama – kai asmuo prašo socialinės pašalpos ar šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, taip pat socialinės paramos mokiniams, vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo pajamų neįskaitoma į šeimos pajamas.
„Sodros“ grindų įvedimas. Darbdaviams už darbuotoją, kuris dirba ne visu etatu ir uždirba mažiau nei minimali alga, atsirado prievolė sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo viso minimalaus atlyginimo. Taip užtikrinamos adekvačios socialinės garantijos darbuotojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
Komentavimas negalimas