Laiko efektai

Biblioteka – neatsiejama kultūros, literatūros, socialios ir kūrybiškos visuomenės formavimo dalis. Per šimtmečius nesikeičianti šių įstaigų funkcija bei tradicijų puoselėjimas, natūraliai kuria simbiozę tarp įstaigos ir regiono bendruomenės sąmoningumo formavimo.

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, 2021 m. švenčianti 100 m. sukaktį – seniausia tokio pobūdžio įstaiga Sūduvoje, turėjusi neabejotinos įtakos krašto identiteto, kultūros, literatūrinio skonio formavimui. Atsižvelgdami į ankščiau išvardintus aspektus, 2021 m., minint Bibliotekos 100-metį, sieksime aktualizuoti, įprasminti praėjusio 100-mečio literatūros, meno ir kultūros pokyčius Lietuvoje, įkuriant bei organizuojant Jums, mūsų skaitytojai, aktualų ir šiuolaikišką kultūrinių renginių paketą.

Art Deco

1921 m. pradėjusi kurtis biblioteka užėmė vos kelių kvadratinių metrų kambarėlį. Didžiausias turtas – knygos, sudėtos į iškrypusią spintą, o skaitytojų patogumui skaitykloje padėta taburetė ir stalas. Štai tokia prabanga prieš šimtmetį džiaugėsi marijampoliečiai. Visgi yra kelios sudedamosios dalys: tai buvo bibliotekos kūrimosi laikotarpis, tai buvo Lietuvos kūrimosi  laikotarpis, tačiau amžininkų teigimu šie metai tuo pačiu buvo laikomi kultūros pakilimu, visuomenės sąmoningumo formavimosi periodu.

Norėdami atskleisti tuometinę kultūrinę padėtį, laikmečio pokyčius ir esmę, 2021 m. pristatysime iš Kybartų kilusio kūrėjo, menininko, Lietuvoje puikiai žinomo karikatūristo Edmundo Unguraičio karikatūrų parodą! Tik apie ją šiek tiek vėliau, kadangi birželio mėn. Jūsų lauks Vilniaus knygrišių gildijos edukacijos apie knygrišybą – gilinsimės į senąsias knygų įrišimo technikas, mėginsite patys pasigaminti vieną ar kitą knygelę, o teatro gerbėjus kviesime į Knygos teatro spektaklį „Prabangos“, pastatytą pagal tarpukario laikotarpiu aktyviai kūrusio rašytojo Jurgio Savickio kūrybą.

Visi šie renginiai įprasmina ir padeda atskleisti, romantišku laikotarpiu laikomą Art Deco stiliaus laikus menantį tarpukarį, kai Marijampolėje kūrėsi pirmosios organizacijos, kultūrinės įstaigos, vyko nuostabiausi renginiai. Viskas nors ir buvo paprasta, bet sava, jauku ir malonu. Pagalvokime, kaip buvo tada, o kaip yra dabar.

Kultūrinė matrica

Matematikoje matrica – stačiakampė tam tikrų elementų (dažniausiai skaičių) lentelė. Kultūroje matricą galime interpretuoti įvairiausiomis reikšmėmis, tačiau labiausiai tinkama apibūdinant sovietmetį – tai ta pati skaičių lentelė ar nubrėžti rėmai, kuriuose nėra laisvės rinktis, egzistuoja tik tikslūs nurodymai kaip turime gyventi, kurti, mylėti, egzistuoti, kokiu oru kvėpuoti. Nors laisvės rinktis nebuvo daug, tačiau pripažinkime, kad net ir šiuo laikotarpiu kūrėjai rado terpę žydėti ir vešėti, net ir žvelgiant į šį laikotarpį negalime užsimerkti ir nematyti tų žmonių, kurie puoselėjo lietuviškumą ir kultūrą tokią, kokia ji maksimaliai galėjo būti. Būtent šis bibliotekos šimtmečio periodas yra pažymėtas įvairiais dviprasmiškais jausmais, bet meskime viską į šoną ir atiduokime garbės duoklę kūrėjams ir literatūrai, be kurios būtų buvę ne tik sunku kvėpuoti, bet ir egzistuoti.

Menant sovietmečio laikotarpį Jūsų lauks vinilinių plokštelių paroda, popieriaus perdirbimo dirbtuvėlės ir jauki dainuojamosios poezijos popietė, kurios metu klausysimės nevienareikšmiškai vertinamų šio laikotarpio autorių kūrybos: Salomėjos Nėries, Vytauto Mačernio, Tomo Venclovos ir kt.

Y karta

Mokslininkų teigimu Y kartos atstovai yra gimę 1984–2003 m., o kai kalba pasisuka apie šį periodą – mes teigiame, kad Marijampolės biblioteka šio laikotarpio intervale atgimė iš naujo – 1990 m. sugrąžintas Petro Kriaučiūno vardas, įvyko struktūrinės bibliotekos reformos.

Antrasis ir esminis Y kartos atstovų išskirtinis bruožas – augimas technologijų apsuptyje, būtent tai įvyko ir bibliotekoje – 3 permainų dešimtmečiai kultūros įstaigų veidą pakeitė neatpažįstamai: įvestos kompiuterizuotos darbo vietos, technologizuotos edukacijos moksleiviams, nemokamas belaidis internetas skaitytojams, integruotas elektroninis katalogas LIBIS ir tai tik maža dalis technologinės pažangos tokio pobūdžio įstaigose.

Šie trys dešimtmečiai – tai laikas kai bibliotekos nors ir išlaikė savo tradicines funkcijas, tačiau prisišliejo ir daug kūrybinės bei papildomos kultūrinės veiklos: šiuolaikiniai renginiai, edukacijos, parodų organizavimas ir pan.

Biblioteka – žinių ir išminties šaltinis, kuriame veiklos gali rasti kiekvienas miesto bendruomenės narys, nežiūrint nei į jo amžių, nei į socialinę padėtį. Būtent šiomis dienomis, kai technologijos ir kompiuteriai nebėra naujiena, o inovatyvumas neatsiejama kasdienybės ir darbo dalis, mes galime džiaugtis prisitaikę prie besikeičiančios visuomenės ir jos poreikių – šiandien mes galime teigti, kad esame pažangūs, šiuolaikiški ir patrauklūs visiems mūsų skaitytojams.

Projekto „Laiko efektai“ metu paskutinis renginių ciklas „Y karta“ orientuotas į bibliotekos šimtmečio pokyčius. Mūsų tikslas – atskleisti kokia biblioteka yra šiandien, kaip pasikeitusi šių įstaigų funkcija ir ką gali rasti kiekvienas žinių panoręs marijampolietis. Tad Jūsų lauks interaktyvi paroda „Laiko efektai“, edukacinė pamoka „Grafikos dizainas“ ir bibliotekos šimtmečio šventės renginiai! Laukite žinių ir sekite naujienas!

Jau rugsėjo pirmąją suskaičiuosime ŠIMTUOSIUS bibliotekos gyvavimo metus!

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė.

 

Vaida Juselytė

MPKVB informacija