Laima Kūjalytė-Garnelienė: „Fotografuoju savo malonumui“

Pažįstu nemažai žmonių savo laisvalaikį mėgstančių praleisti su fotoaparatu rankoje. Foto kamera tampa nuolatine jų palydove kelionių po pasaulį bei po gimtąjį kraštą metu, taip pat lankantis įvairiuose masiniuose renginiuose. Ir nors pastaraisiais metais, dėl gerokai ištobulėjusių ryšių priemonių, kiekvienas išmaniojo telefono savininkas jau gali save vadinti tiek fotografu, tiek ir vaizdo operatoriumi, tačiau šiandien gaminamos foto – vaizdo technikos pažanga yra stulbinanti taip pat. Tad gera foto kamera nepraranda savo aktualumo dėl galimybės išgauti geresnę nuotraukų kokybę, žvelgiant iš techninės pusės. Be to, su fotoaparatu lengviau „pagauti“ akimirką ir patogiau įvaldyti kompozicijos subtilybes fotografijoje, o vėliau fotoaparatu įamžintus vaizdus redaguoti foto redaktoriuje, siekiant įgyvendinti nuotraukų autoriaus sumanymus.

Viena tokių, senų mano pažįstamų, besidominčių fotografija yra Laima Kūjalytė–Garnelienė, žinoma Lietuvos teisininkė, beje, kilusi iš Marijampolės. 1972 metais baigusi Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija).

Apie Laimos profesinę veiklą plačiau nerašysiu, nes ne toks rašinio tikslas, tad norintys sužinoti apie šią asmenybę daugiau, gali padaryti tai per Google.

Nuėjusi gan įspūdingą teisininkės profesinės karjeros kelią, šiuo metu gyvenanti Vilniuje, Laima, atostogų metu keliaudama po tolimus ir artimus kraštus, kurių jau aplankiusi bemaž pusšimtį, o kai kuriuose šalyse pabuvota net keletą kartų, taip pat nesiskiria su fotoaparatu. Didelį pluoštą jos darytų nuotraukų iš kelionių po pasaulį bei Lietuvą, šiandien pateikiame mūsų skaitytojams. Esame tikri, kad bent dalis užfiksuotų vaizdų jums turėtų patikti.

Beje, Laima turi svajonę, jei tik leis galimybės, dar pabuvoti tokiose šalyse kaip Kenija, Australija, Islandija, nes esą turinti daug informacijos apie šių kraštų gamtos išskirtinumą, todėl norėtų pamatyti tai savo akimis ir žinoma įamžinti nuotraukose.

„Fotografuoju maždaug nuo 1989 metų – sako pašnekovė – deja, nei pirmųjų mano fotografijų, nei fotoaparato neišsaugojau. Fotografuoju mėgėjams skirta foto technika, darau tai savo malonumui ir įamžinu visa, už ko „užsikabina“ žvilgsnis, kas patinka galbūt tik man. Nepretenduoju nei į profesionalus, nei juo labiau į menininkus. Labiausiai patinka sustabdyti akimirką įamžinant gamtos vaizdus, aplankyto krašto gyventojus, jų buitį bei gyvenimo būdui būdingas scenas, architektūros, urbanistikos paminklus, meno kūrinius. Tad kas įdomu man, gali visai nežavėti kitų žmonių.“

Anūkas Laimai padovanojo specialų žemėlapį, kuriame galima pažymėti aplankytas šalis, ten esančias vietoves, o įamžinti vaizdai nuotraukose, tai tarsi dokumentai, kuriuose galima pamatyti daug tikrovę atspindinčios informacijos apie aplankytos šalies, ar krašto žmonių kultūrą, gyvenimo būdą, papročius, charakterį ir panašiai.

„Mes daug kur keliaujame su dukros šeima. Na, anūkams svarbiausia, kad jie galėtų kur nors išsimaudyti, o anūkei dar labai svarbu ką nors nusipirkti – pastebi Laima – ir jei nežymėtume aplankytų vietų, tai vargu bau ar gebėtume, po kurio laiko atrinkti kur kokia šalis bei miestas. Jei įmanoma keliaujam savo automobiliu, o jeigu ne – skrendame lėktuvais. Tarkim po Italijos, Apulijos regioną nuskridę į vietą toliau keliavome traukiniais. Kelionės planavimas truko kažkiek laiko, bet tuo pat metu buvo įdomu derinti traukinių maršrutus bei kitas detales.“

Taip pat įdomu tai, kad bendraujant iš Laimos Kūjalytės-Garnelienės išgirdau žodžius, kuriuos jau teko ne kartą išgirsti iš žmonių mačiusių pasaulio, pabuvojusių dešimtyse skirtingos kultūros, ekonominio išsivystymo lygmens valstybių ir esančių skirtinguose kontinentuose bei geografinėse platumose. Pasak jos, pamačius kaip gyvena kitos šalys ir tautos padarai labai banalią išvadą – visur gerai, bet namuose geriausia.

„Keliaujant po svečias šalis pamažu ateina supratimas, kad ir Lietuvoje yra daugybė įdomių, unikalių dalykų. Ir Lietuvoje turime tai, kuo galime pagrįstai didžiuotis, ir galutinai suvoki tai, jog esame, toli gražu, ne patys prasčiausi tarp kitų žemės rutulio gyventojų…

Tad pasitarę šeimoje nutarėm, jog reikėtų daugiau pakeliauti būtent po gimtąją šalį. Dabar kasmet pasirenkam maršrutą po Lietuvą, atidžiai suplanuojame lankytinas vietoves, miestelius ar atskirus objektus ir pirmyn. Kol kas jokio nusivylimo, vien tik malonūs, stebinantys atradimai to, kas atrodė jau atrasta… Lietuva pastebimai gražėja, jaunėja – tai faktas, kurio niekas nepaneigs“ – įsitikinusi Laima.