Siaučiant koronaviruso pandemijai, vis daugiau žmonių, siekdami išvengti masinių susibūrimo vietų, renkasi keliones nuosavais automobiliais. Bet, kaip elgtis ištikus eismo įvykiui, kuomet mašina apgadinta, o persėsti į viešąjį transportą ir rizikuoti savo sveikata visai nesinori?
Kompanija „Autoįvykis.lt“ siūlo greitą ir patikimą pagalbą kelyje. „Draudimo specialistai žmogų retai kada informuoja, jog įvykus autoįvykiui yra galimybė persėsti į pakaitinį automobilį“, – vairuotojų dėmesį atkreipia „Autoįvykis.lt“ vadovas Ernestas Jankovičius.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose techninę ir teisinę pagalbą nukentėjusiems šalies keliuose teikiančios kompanijos vadovas atviras: jo darbe dažnos stresinės situacijos.
„Kartais skambina vairuotojai ištikti šoko, nežino, ko griebtis, kaip pildyti autoįvykio deklaraciją, kaip tinkamai pasirūpinti žalos administravimu, automobilio transportavimu bei remontu, todėl teikiame kompleksinę paslaugą: gelbėjame juos ir pildant dokumentus, ir atvykdami į įvykio vietą paimdami apgadintą automobilį, o klientui palikdami pakaitinį. Dažnai vairuotojai persėda į geresnę nei jų pačių transporto priemonę. Norisi, kad kelyje nukentėjęs žmogus nejustų diskomforto vairuodamas, taigi pakaitiniai automobiliai nauji“, – aiškina ekspertas.
„Autoįvykis.lt“ klientai nesuka galvų dėl draudimo išmokų ar partnerių, tokių kaip teisininkų, tralo vairuotojų, autoserviso darbuotojų paieškos. Remonto paslaugos jiems nieko nekainuoja, deja, daugelis vairuojančių dar nėra iki galo susipažinę su savo teisėmis įvykus eismo įvykiui.
Dažnai pagalbos į įmonę, siūlančią kompleksines paslaugas nukentėjusiems kelyje, kreipiasi vairuojančios moterys, šeimos ar jauni vairuotojai. Įvykus eismo įvykiui žmonėms sunku elgtis racionaliai: užplūsta emocijos, užgriūna neplanuoti rūpesčiai, taigi, profesionali pagalba neprošal. „Šeimoje netekus vienos iš dviejų transporto priemonių, stoja socialinis gyvenimas, todėl dirbame lyg greitoji pagalba“, – apie operatyvią pagalbą kelyje pasakojo E. Jankovičius.
Specialistas teigia, jog klientų patogumui, prireikus apgadintą automobilį gali paimti iš įvykio vietos ir pristatyti jau suremontuotą į nurodytą darbovietę: „Kol mes atliekame remonto darbus, klientas dirba, negaištą laiko lankantis automobilių servisuose“.
E. Jankovičius pastebi, kad tik ankstesnės kartos vairuotojai su malonumu leidžia laiką nuosavuose garažuose, patys bandydami „diagnozuoti“ automobilių bėdas. Šiandien – karta kita. Ji vertina savo laiką ir papildomų galvosūkių nebekuria užsiimdami tuo, ko neišmano.
Kompleksinės vairuojančiųjų paslaugas tapo būtinos keičiantis laikmečiui. Gyvenimo tempas greitas, taigi nebėra kada žaisti pačiam. Vairuotojai automobilio remontą mieliau patiki profesionalams, o laisvą laiką skiria įprastam darbui.
Pašnekovas prisimena, kad pirmosios karantino bangos metu kone 90 proc. vairuotojų gavę draudimo išmoką rinkosi ne mašinos remontą, o „dėjosi“ pinigus į kišenę. Tačiau važinėti apibraižyta ir techniškai netvarkinga transporto priemone, eksperto vertinimu, nėra civilizuotas pasirinkimas, juolab tai neprisideda prie avaringumo mažinimo Lietuvos keliuose.
