Spalį Lietuvoje vykusio Nacionalinio sveikatos egzamino rezultatai parodė, kad nors susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali tik moterys, pastebimai daugiau apie šią ligą išmano vyrai. Viena vertus, pasak egzamino organizatorių, tokie rezultatai džiugina, nes vyrai taip pat yra pagrindiniu šio onkologinio susirgimo rizikos veiksniu laikomo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nešiotojai. Kita vertus, žinių stoka moterų gretose yra esminė priežastis, kodėl iš tiesų nesunkiai išvengiamas gimdos kaklelio vėžys kas antrą dieną vienai moteriai Lietuvoje tampa mirties priežastimi.
Visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ kasmet organizuojamas Nacionalinis sveikatos egzaminas šįmet vyko spalio 15-16 dienomis, jo tema – profilaktinė sveikatos priežiūra ir ligų prevencija. Savo žinias laikydami egzaminą pasitikrino 5755 respondentai. Dalyvauti egzamine galėjo kiekvienas norintis.
Statistika glumina
Pasak visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ atstovės, populiaraus leidinio „Sveikatos dienoraštis moterims“ sudarytojos Loretos Majauskienės, ruošiant šių metų egzaminą didelis dėmesys skirtas gimdos kaklelio vėžio prevencijai ir pagrindiniam ligos rizikos veiksniui – ŽPV – aptarti.
„Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama 528 tūkst. naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, nuo šios ligos kasmet miršta 266 tūkst. moterų. Lietuvoje šią diagnozę kasdien išgirsta vidutiniškai dvi moterys, kas antrą dieną vienai moteriai gimdos kaklelio vėžys tampa mirties priežastimi. Iš 100 tūkst. moterų Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu serga maždaug 25, iš jų net 13 miršta. Tai – gluminantys skaičiai, ypač žinant, kad išvengti gimdos kaklelio vėžio net ir aptikus ikivėžinę stadiją galima visu 100 proc. Todėl kalbėti apie gimdos kaklelio vėžį yra privalu“, – sako L. Majauskienė.
Specialistės teigimu, dažniausiai gimdos kaklelio vėžį iššaukiančiu ŽPV virusu užsikrečiama lytiniu keliu, liečiantis partnerių odai ar gleivinėms. Šia infekcija per gyvenimą užsikrečia didžioji dalis moterų – net iki 70 proc., virusą savyje nešioja bei perdavinėja ir vyrai.
Daugumos ŽPV infekcijos atvejų imuninė sistema pati apsigina nuo viruso, ir tik, palyginus, retais atvejais ši infekcija išsivysto į gąsdinančią ligą. Nors išgydyti ŽPV viruso iki šiol nėra įmanoma, aktyviai vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencija – profilaktiškai atliekami ŽPV viruso tyrimai yra pagrindinė kovos su liga priemonė.
Geriau išmano vyrai
Apžvelgdama Nacionalinio sveikatos egzamino rezultatus L. Majauskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje žinių apie gimdos kaklelio vėžį ir jo prevenciją moterims trūksta, be to, pasitaiko atvejų, kai vyrai apie šią ligą išmano pastebimai daugiau.
„Pavyzdžiui, kad labiausiai paplitusi lytiniu keliu perduodama infekcija yra būtent gimdos kaklelio vėžį sukeliantis ŽPV virusas, žino žymiai daugiau vyrų nei moterų. Laikydami egzaminą tai teisingai nurodė net 61 proc. apklaustų vyrų, tuo tarpu moterų – kone perpus mažiau: 35 proc. Lygiai tiek pat moterų mano, kad dažniausiai tokiu būdu perduodama infekcija yra ŽIV, o likę 30 proc. respondenčių įsitikinusios, kad tai – chlamidijos“, – vardija L. Majauskienė
Be to, pastebimai daugiau vyrų žino ir tai, kad organizme aptiktas ŽPV virusas dar nereiškia, kad moteris serga gimdos kaklelio vėžiu. Į šį Nacionalinio sveikatos egzamino klausimą teisingai atsakė net 71 proc. vyriškos lyties respondentų, tuo tarpu moterų – 58 proc. „Galiausiai, tai, kad gimdos kaklelio vėžį sukeliančiu ŽPV virusu užsikrėsti gali ne tik moterys, bet ir vyrai, žinantys patvirtino net 70 proc. egzamine dalyvavusių vyrų ir vėlei mažiau moterų – 59 proc.“, – vardija L. Majauskienė.
Prevencija – ŽPV tyrimas
Pasakodama apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ atstovė pabrėžia, kad Lietuvoje jau 14 metų organizuojama intensyvi patikros programa, kurios metu atliekant PAP tyrimą moterys nuo 25-erių metų kviečiamos pasitikrinti, ar nėra stebimų gimdos kaklelio epitelinių ląstelių pokyčių. Vis dėlto daugiau naudos duoda ŽPV tyrimas.
„Pasitikrinti atliekant PAP tyrimą moterys raginamos kas 3-5 metus, profilaktiškai tikrintis Lietuvoje rekomenduojama iki 60-ies metų. Nors šiuo metu pasaulyje taikomi du pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio patikros tyrimai – ŽPV ir PAP – kur kas jautresniu laikomas būtent ląstelių pokyčius lemiančios ŽPV infekcijos tyrimas, mat jis tiksliai aptinka gimdos kaklelio vėžio sukėlėją ir laiku nustato riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Aptikus ŽPV infekciją ir laiku atlikus papildomus tyrimus, galima užkirsti kelią ligos vystymuisi. Tuo tarpu PAP tyrimas geba nurodyti tik jau esamus ląstelių pakitimus, ir moterys, turinčios ŽPV infekciją nežino, kad yra rizikos grupėje susirgti šia liga. Be to, dėl mažesnio jautrumo, mokslinių studijų duomenimis, atliekant tik PAP tyrimą neaptinkama iki 30% gimdos kaklelio vėžio atvejų“, – sako L. Majauskienė.
Didžiausias susirgimų gimdos kaklelio vėžiu skaičius Lietuvoje pastebimas tarp 35–45 metų amžiaus moterų.
Tikrinimo programa Lietuvoje pradėta 2014 metais. Statistika rodo, kad iki 2018-ųjų bent vieną kartą savo sveikatą pasitikrino 61 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų.
