Pavasarį pasaulyje pasklidus koronavirusui kartu su juo užgriuvo ir dezinformacijos srautas. Lietuvos kariuomenės atstovų pastebėjimais, melagienų šiemet pandemijos metu fiksuojama keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu, todėl nuo jų apsisaugoti visuomenė gali tik pati tapdama keturis kartus budresne ir atsakingesne.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyr. specialisto, atstovo SAM dezinformacijos valdymo klausimais karantino metu, Mažvydo Kunevičiaus teigimu, koronaviruso krizė, kaip ir kiti pasaulinės reikšmės įvykiai, suaktyvino melagienų kūrėjus.
„Koronavirusas aktualus kiekvienam pasaulio gyventojui, todėl šis laikotarpis tapo puikia dirva kurti ir skleisti melagienas. Svarbiausia, ką turime daryti, kad šis sklidimas būtų apribotas – nepasiduoti emocijoms, atsakingai dalintis informacija ir atidžiai tikrinti bei pertikrinti jos šaltinius“, – pataria M. Kunevičius.
Jo teigimu, koronaviruso kontekstas išnaudojamas kuriant melagienas įvairiomis temomis, viena dažniausių – noras diskredituoti valdžią ir valstybę. „Tuo siekiama žmonėms įskiepyti mintį, kad mūsų jauna valstybė, kuri eina teisingu keliu, nieko verta. Lietuva paprastai lyginama su kitomis šalimis ir parodoma kaip prastesnė, blogiau valdanti situaciją.
Beje, kalbant apie melagienų kilmę – mūsų šalyje didžioji dalis klaidinančios informacijos skleidžiama rusų kalba, cituojant Rusijos informacinius šaltinius“, – teigia pašnekovas, kuris savo patirtimi valdant dezinformaciją pandemijos metu dalinsis ketvirtadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rengiamoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“.
Skatina nepasitikėjimą valstybe
Kariuomenės atstovas sako, kad melagienos yra konstruojamos siekiant skirtingų tikslų. Vienos jų tiesiogiai susijusios su koronavirusu – jomis siekiama labai konkretaus poveikio, tarkime, sukelti žmonių nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Kitu atveju koronavirusu pasinaudojama kaip įrankiu, kėsinantis į strateginius, valstybių lygio klausimus.
„Pandemijos pradžioje buvo prikurta aibė su virusu susijusių melagienų, taip pat ir apie kaukių dėvėjimą, prigalvota nebūtų medicininių sąvokų ar negalavimų, pavyzdžiui, kad dėvint kaukes žmonės prisikvėpuoja per daug CO2, dėl kurio apsinuodija. Medikai kalbėjo, kad to nėra, tačiau melagiena sėkmingai plito visame pasaulyje.
Puikus strateginės dezinformacijos pavyzdys galėtų būti humanitarinė Rusijos pagalba Italijai. Dabar jau žinome, kad siųstos priemonės buvo nekokybiškos, tačiau už šio poelgio slypėjo žinutė, kad Europos Sąjunga (ES) saviškių negelbėja, o štai Rusija ištiesė pagalbos ranką, nors ES jai ir taiko sankcijas. Žinutė tikslą pasiekė, nes labai daug žmonių Europoje piktinosi tuo, kad ES laukia ir nepadeda vienai iš savo narių“, – pasakoja M. Kunevičius.
Jo teigimu, nors mažiausiai melagienoms atsparūs yra lengviau emociškai pažeidžiami, pykstantys ant valdžios, įvairių skaudulių turintys žmonės, tačiau niekas nėra apsaugotas. „Išsilavinimas, išmintis, įžvalgumas niekada iki galo žmogaus neapsaugos, nes kiekvienas turime savo silpnybių, pažeidžiamų sričių, o dezinformacija apima labai daug temų ir aspektų“, – sako specialistas.
Būtina vadovautis patikimais šaltiniais
Dezinformacijos valdymo specialistas kaip vieną iš įdomesnių melagienų kūrimo metodikų įvardija atvejus, kai reali vaizdinė medžiaga iš vieno konteksto panaudojama kitame.
„Man įstrigo atvejis su tuščiais karstais. Prieš kurį laiką Brazilijoje buvo išsiaiškinta, kad laidojimo įmonės, siekdamos neteisėtai gauti išmokas, laidojo tuščius karstus. Ir štai viena tokia nuotrauka pravertė dezinformacijos skleidėjams koronaviruso kontekste – ji buvo panaudota iliustruojant melagieną, kad valdžia visame pasaulyje meluoja apie mirštančių žmonių skaičių, gąsdina mus masinėmis kapavietėmis, o iš tikrųjų laidoja tuščius karstus“, – sako M. Kunevičius.
Paklaustas, kaip atskirti melagieną nuo tikro fakto, specialistas akcentuoja informacijos tikrinimą. Jo teigimu, būtina patikrinti, ar užkabinusią žinutę skelbia ir kiti patikimi informacijos kanalai, didieji naujienų portalai ar dienraščiai.
„Be abejo, būna atvejų, kaip su garsiąja delfinų sugrįžimo į Veneciją melagiena, kai „užkimba“ net ir didieji informaciniai portalai. Tačiau pagrindinė taisyklė vertinant naujieną – išsiaiškinti, ar kiti patikimi šaltiniai taip pat skelbia panašią informaciją. Taip pat patarčiau netikėti tuo, kas rašoma socialiniuose tinkluose – jie nėra patikimas informacijos šaltinis.
Juk jei studentai, rašydami savo darbus, naudotųsi socialiniais tinklais kaip informacijos šaltiniu, toks jų žingsnis tikrai nebūtų pateisinamas, todėl jie eina į bibliotekas ir skaito mokslinę literatūrą“, – šypsosi kariuomenės atstovas.
Nerašykite to, ko nesakytumėte
Už informacijos tikrinimą ne mažiau svarbus atsakingas įrašų skelbimas socialinėje medijoje bei dalijimasis internete pastebėta informacija. „Jei kuriame įrašus ar dalijamės jais neapsvarstę, ar tai tikrai tiesa, prisidedame prie dezinformacijos platinimo.
Žmonės turi prisiimti atsakomybę už tai, ką patys rašo ir kuo dalinasi socialiniuose tinkluose. Įrašų skelbimas socialiniuose tinkluose – tas pats, kas tekstą pasakyti garsiai stovint ant scenos prieš šimtus žmonių. Jei nuo scenos to pasakyti nedrįstumėte, tai ir nerašykite bei nesidalinkite socialinėje medijoje“, – pataria M. Kunevičius.
Specialistas primena, kad socialiniuose tinkluose yra įdiegti mechanizmai, skirti pranešti apie melagienas, neapykantą kurstantį ar kitokį netinkamą turinį, todėl kiekvienas vartotojas gali pranešti apie įtartinas paskyras, komentarus ar įrašus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rengiama konferencija „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“ vyks spalio 22 d., ketvirtadienį, 13.30 val.
Konferencija bus rengiama būtent koronaviruso išpopuliarintu formatu – tiesiogiai transliuojama NVSC „Facebook“ paskyroje adresu http://bit.ly/NVSC-COVID-19.
