Lietuvos pramonės ateitis – žaliosios inovacijos?

Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviužaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu. Ekspertai sutaria, kad potencialo situaciją pakeisti yra, tačiau siekiant tapti žiedinės ekonomikos valstybe būtina diegti inovacijas pramonėje.  

Lietuvos ekonomika žengia išsivysčiusių Europos šalių link. Visgi mūsų pramonė vis dar orientuota į gamybos našumo didinimą ir įmonių pelningumą, nėra susitelkimo į žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą valstybiniu mastu. 2019 metais atliktos Ecopreneur.eustudijos duomenimis, tik 20% Lietuvos verslų, tarp kurių dominuoja mažos-vidutinės įmonės, mažina gamybos ar paslaugų teikimo procesuose atsirandančias atliekas. Nenuostabu, kad pagal šį resursų optimizavimo rodiklį tarp Europos Sąjungos valstybių užimame priešpaskutinę vietą.

„Verslas didžiąja dalimi dar nepakankamai gerai įvertina tiesioginę eko-investicijų naudą.  Šiandien žaliavos ir kiti gamybiniai komponentai sudaro nuo 40 iki 60 procentų visos gamybos įmonių išlaidų bazės Lietuvoje ir todėl dažnai sukuria nepalankią konkurencijai kainą”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas Gabrielius Makuška.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, šiuo metu importuoja 60 procentų iškastinio kuro ir metalo išteklių gamybos poreikiams patenkinti. To rezultatas – Europos Sąjunga 20 medžiagų įvardijo kaip  esančias rizikos zonoje saugaus žaliavų importo požiūriu.

„Ši priklausomybė nuo pasaulinių tiekimo grandinių tapo akivaizdi COVID-19 viruso akivaizdoje.Tuo tarpu, žiedinės ekonomikos scenarijaus atveju, pirminių medžiagų suvartojimas 2030 metais prognozuojama galėtų sumažėti 32 procentais, o iki 2050-ųjų – 53 procentais”, – aiškina G. Makuška.

Šiuo metu tarp Lietuvos įmonių, diegiančių tvarius sprendimus, dominuoja plastiko perdirbimo verslas, kur žiedinė gamyba yra verslo pagrindas, o puikūs rezultatai – geroji praktika užsienio valstybėms.

Kitos Lietuvos pramonėje dominuojančios įmonės atstovauja medienos perdirbimo, spaudos gamybos, atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo, metalo, maisto, baldų, gėrimų gamybos, karjerų eksploatavimo sektorius. Daugelis šių verslų yra orientuoti į eksporto rinkas, todėl jiems itin aktualu didinti savo konkurencingumą ir rinkai pasiūlyti aplinkai draugiškas technologijas ir produktus.

Taip pat didelį potencialią tapti eko-inovatyviu sektoriumi Lietuvoje turi transporto ir saugojimo paslaugas teikiantis verslas.

„Žiedinės ekonomikos kūrimas yra holistinis projektas, tad norint išsaugoti Lietuvos verslo konkurencingumą, būtina sukurti šių tikslų įgyvendinimui palankias visapusiškas sąlygas: nuo prognozuojamos ir patikimos reguliacinės aplinkos iki nuoseklaus inovacijų finansavimo modelio. Kol kas šio platesnio matymo mums dar trūksta”,–sako ekspertas.

Galime mokytis iš Norvegijos

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „Norway Grants” programos vadovė Ina Sinkevičiūtė sako, kad Lietuvai geru pavyzdžiu gali būti Norvegija – ši šalis įrodė, jog tvarus mąstymas, integruotas į verslo kultūrą ir valstybės strategiją, padeda augti valstybės ekonomikai ir atveda į žaliosios ekonomikos lyderės poziciją.

„Norvegijos įmonės yra vienos didžiausių žaliųjų inovacijų eksportuotojų Europoje ir netgi pasaulyje. Čia verslai yra orientuoti į kūrimo procesą, todėl gali pasiūlyti unikalius technologinius sprendimus įvairiems sektoriams – nuo laivybos pramonės iki maisto ir būtinųjų produktų gamintojų”,– sako specialistė.

„Per įvairias programas ir organizacijas, Norvegija savo verslams sukūrė palankią aplinką kurti ir diegti inovacijas. Čia reikšmingos ne tik finansinės paskatos, bet ir geros sąlygos inovacijoms komercinti. Pavyzdžiui, norvegai yra sukūrę virtualią platformą „The Explorer”, kurioje inovacijų kūrėjai iš Norvegijos gali pristatyti savo sprendimus potencialiems klientams visame pasaulyje ir juos pardavinėti. Šis kanalas atveria  galimybes augti net ir smulkiausioms įmonėms “,– pasakoja I. Sinkevičiūtė.

Norvegija taip pat intensyviai investuoja į kitas Europos šalis, siekiant tvarios ekonomikos ir įmonių konkurencingumo augimo regione. Ne išimtis ir Lietuva.  Šiuo metu MITA įgyvendina „Norway Grants” programą, pagal kurią bus finansuojamos įmonės, įgyvendinančios veiklas žaliosios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityse. Dalis technologinių sprendimų, aktualių žiedinei ekonomikai plėtoti Lietuvoje, vis dar yra vystymosi stadijoje – tai riboja platesnį inovacijų diegimą pramonėje. Tokios programos, kaip „Norway Grants” padeda išjudinti procesą.

„Inovacijų kūrimo etapas reikalauja didelių verslo pastangų ir finansų, tačiau vėliau, jei teisingai atliekame namų darbus, inovacijos pačios dirba verslui – tiek padidina mūsų įmonių našumą, nepriklausomybę nuo žaliavų importo ir leidžia kontroliuoti kaštus, tiek sukuria galimybę inovacijas parduoti kitiems verslams”,– sako I. Sinkevičiūtė.