Nieko neskauda? Tai dar nereiškia, jog esate sveiki. Šimtai itin sudėtingų, tarp jų ir vėžinių, susirgimų gali metų metais tūnoti organizme nesukeldami jokių nemalonių pojūčių ir per tą laiką giliai suleisti savo šaknis. Tuomet pavėluotas užleistos ligos gydymas būna itin varginantis, brangus ir ne visada sėkmingas, todėl taip svarbu sveikatą tikrintis profilaktiškai.
Daugelio ligų galėtume išvengti
„Reguliariai tikrinantis sveikatą galima užkirsti kelią daugeliui širdies kraujagyslių ligų: infarktui, insultui. Laiku pastebėti šių ligų rizikos faktoriai (padidintas kraujospūdis, nutukimas, rūkymas, padidintas cholesterolio kiekis) lengvai koreguojami. Cukrinis diabetas ilgą laiką neduoda jokių simptomų, todėl reikia tirti gliukozės kiekį kraujyje. Profilaktiškai tikrinantis galima laiku nustatyti kai kurias onkologines ligas ir ikinavikinius susirgimus (gimdos kaklelio, krūtų, prostatos, žarnyno). Kartais žmonės patys nepastebi, kad turi regėjimo sutrikimų. Matuojant akispūdį, galima laiku nustatyti grėsmingąją glaukomą. Skydliaukės ligos taip pat kartais pasireiškia nespecifiniais simptomais, dėl kurių žmonės kaltina didelį krūvį darbe, miego stoką, todėl nesitiria, tikėdamiesi, kad viskas praeis pailsėjus. Svarbu profilaktiškai atlikti ir plaučių rentgeną, ypač rūkantiems”, – pabrėžia šeimos gydytoja Ineta Juknienė.
Apmaudu, tačiau uždelstų ligų atvejų, kuomet žmogui pagelbėti jau labai sunku, vis dar nemažai. Gydytoja prisimena giminaitės atvestą tikrintis šešiasdešimtmetį, kuris pas medikus nesilankė dešimtmetį. Nors vyras skundų dėl sveikatos neturėjo, atlikę kraujo tyrimus hematologai diagnozavo leukemiją. Kitas pacientas – užkietėjęs rūkorius – sutiko išsitirti tik po atkaklių įtikinėjimų. Deja, tyrimų rezultatai jau buvo negailestingi – rastas išplitęs navikas su metastazėmis įvairiuose organuose, kauluose.
Profilaktika – atsiperkanti investicija
Mokslininkai yra paskaičiavę, jog kiekvienas profilaktikai išleistas euras duoda apie 10 eurų grąžą. T.y. tiek sutaupoma vaistams, nes apie ligą sužinoma ankstyvoje stadijoje, stipresnis žmogus lengviau su ja kovoja, greičiau pasveiksta ir grįžta į darbą.
Nepaisant tyrimų, rodančių, jog lietuvių sveikata prastesnė už daugelio europiečių, ligų profilaktika mūsų šalyje vis dar yra podukros vietoje. „Valstybė lyg ir deklaruoja, kad profilaktika labai svarbi ir į ją pirmiausiai reikėtų investuoti siekiant išsaugoti pacientų sveikatą, taip kartu ir taupant lėšas, nes jau seniai žinoma tiesa, kad užkirsti kelią ligai yra daug pigiau negu ją vėliau gydyti. Deja, teorija visiškai skiriasi nuo praktikos”, – apgailestauja „InMedica” klinikų tinklo medicinos direktorius Arūnas Ivanauskas.
„Šiandieninė finansavimo situacija, kai apmokėjimo gydymo įstaigoms sistema pagrįsta sergamumu, o ne profilaktika, neskatina žmonių labiau domėtis savo sveikata, o medikų – juos tirti”, – teigia Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA prezidentė Daiva Kazlauskienė.
Gydymo įstaigos yra suinteresuotos vykdyti tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamas prevencines programas, kuriose siūloma išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Apie jas noriai dalijama informacija tiek gydymo įstaigose, tiek viešoje erdvėje (išsamiau – pridedamoje lentelėje Nr. 1). Kitaip ir būti negali, nes už šių programų vykdymą, net pacientų informavimą medicinos įstaigos gauna papildomą finansavimą. Šios programos gali būti gerasis pavyzdys, parodantis, kad profilaktika, skyrus papildomą finansavimą, gali veikti.
Kasmetiniai sveikatos patikrinimai
Teoriškai pirminės sveikatos priežiūros centruose visi pacientai kartą per metus gali atlikti ir bendrą sveikatos būklės įvertinimą, kurį reglamentuoja dar 2000 m. nustatyta Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka. Vadovaujantis šia tvarka skirtingu dažnumu priklausomai nuo lyties, amžiaus grupės ir indikacijų šeimos gydytojo turėtų būti skiriami šie tyrimai: odos ir matomų gleivinių, burnos apžiūra, periferinių limfmazgių apčiuopa, tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas, plaučių rentgenologinis ištyrimas, krūtų apžiūra ir apčiuopa, mamografija, ginekologinė apžiūra, arterinio kraujo spaudimo (AKS), svorio ir ūgio matavimas bei kūno masės indekso (KMI) įvertinimas, elektrokardiogramos (EKG) užrašymas, regėjimo aštrumo nustatymas, klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu, akispūdžio matavimas, bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas (išsamiau – pridedamoje lentelėje Nr. 2).
Praktiškai šią informaciją vargu ar išvysite kurioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, nepavyks jos lengvai aptikti ir interneto platybėse. Tikriausiai sunku būtų rasti ir žmonių, kuriems bent kelerius metus būtų buvę atlikti visi jiems priklausantys tyrimai. To priežastys – grynai ekonominės. Valstybinė Ligonių kasa (VLK) deklaruoja, jog visi šie tyrimai pacientams turėtų būti nemokami. Jie gydymo įstaigoms įskaičiuojami į nustatytos vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinę kainą už šeimos gydytojo teikiamas paslaugas. Ir ji, priklausomai nuo paciento amžiaus, svyruoja nuo 22 Eur (18–49 metų pacientams) iki 40 Eur (pacientams virš 65 metų) per metus.
Norime mersedeso už opelio kainą
Pasak A. Ivanausko, bazinis įkainis, pirminiame lygyje nustatomas pagal žmogaus amžiaus kategoriją, visiškai nepriklauso nei nuo paciento vizitų skaičiaus, nei nuo jam suteiktų paslaugų skaičiaus. Didesnis ir aktyvesnis profilaktinių patikrinimų atlikimas finansiškai nėra skatinamas. Priešingai, kai pajamos yra fiksuotos, o sąnaudos yra didėjančios (nes atliekant profilaktinius patikrinimus reikia atlikti įvairius tyrimus, kurie kainuoja), gydytojai atsiduria tarsi tarp girnų – tiek valstybė, tiek ir vidinė gydytojo etika reikalauja profilaktinius tikrinimus atlikti kuo plačiau, tačiau ekonominė logika teigia priešingai – kuo daugiau tokių paslaugų bus atliekama, tuo nuostolingiau bus įstaigai. Kai kurių tikrinimų net ir visas bazinis įkainis, kuris dažnam prisirašiusiam prie įstaigos žmogui yra vos 22 Eur, nepadengia net paciento apžiūros atlikimo savikainos.
„Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, c-reaktyviojo baltymo koncentracijos arba eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai. Šeimos gydytojai taip pat nustato ir vertina kalio, natrio kiekį kraujo serume, kreatinino ir šlapalo kiekį (urea), atlieka gliukozės toleravimo mėginį, kepenų fermentų (ALAT, ASAT, GGT, šarminė fosfozė), bilirubino, skydliaukės hormonų (TTH, FT4), prostatos specifinio antigeno (pacientams po prostatektomijos), mikroalbuminurijos, geležies kraujyje nustatymą. Jei paverstume šį tyrimų paketą pinigine išraiška, jų kaina sudarytų apie 50 Eur„, – skaičiuoja Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGAprezidentė D. Kazlauskienė.
Akivaizdu, kad gydymo įstaigoms gaunant dvigubai mažiau lėšų nei patiriama sąnaudų, įvykdyti ministro įsakymą dėl profilaktinės priežiūros pilna apimtimi neįmanoma. „Dabartinė finansavimo tvarka primena situaciją, kuomet už opelio kainą norima nupirkti mersedesą”, – palyginimą pateikia šeimos gydytoja I. Juknienė. Todėl įstaigos priverstos visokiais būdais laviruoti, kad turimų lėšų ribose galėtų užtikrinti šio įsakymo vykdymą. Dėl to dažnai profilaktiniai tyrimai, kuriuos turi atlikti šeimos gydytojas, įforminami kaip papildomos specialistų konsultacijos, siekiant gauti už tai papildomą finansavimą. Ilguose patvirtintuose profilaktikos tyrimų paketų sąrašuose tyrimai dubliuojasi, tad gydymo įstaigos neretai laukia, kol žmogų atsiųs darbdavys ar už juos susimokės pats pacientas.
Situaciją keistų peržiūrėta apmokėjimo tvarka
D. Kazlauskienė įsitikinusi, jog dabartinis apmokėjimas už šeimos gydytojo atliekamus tyrimus yra neracionalus, neskatina efektyvaus lėšų panaudojimo, neprisideda prie veiksmingos šeimos medicinos plėtojimo ir visiškai neatitinka realių paslaugų įkainių bei sąnaudų. Už konkrečiai atliktas paslaugas neapmokanti tvarka skatina įstaigas taupyti savo resursus, riboti atliekamus tyrimus, tai blogina pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, efektyvumą. Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija DIGA teikia siūlymus pakeisti šeimos gydytojo apmokėjimo tvarką – įvesti atskirą papildomą apmokėjimą laboratoriniams tyrimams bei skatinti gydytojus už pacientų profilaktinę priežiūrą.
„Mano nuomone, būtų žymiai daugiau aiškumo ir motyvacijos, jeigu bazinis įkainis būtų išskirtas ir dalis jo (fiksuota) būtų mokama už atliekamas gydymo paslaugas, o kita dalis – už profilaktinius patikrinimus, ir pastaroji dalis būtų kintama, t.y. susieta su tokių patikrinimų atlikimo intensyvumu. Tokiu atveju visų šalių – valstybės, paciento, gydytojo ir gydymo įstaigos – interesai būtų suderinti ir nekeltų vidinių įtampų”, – siūlo „InMedica” klinikų tinklo medicinos direktorius A. Ivanauskas.
Tikėkimės, jog valdžios žmonės supras ir pripažins sveikatos, kaip ilgalaikės investicijos, reikšmę ir kada nors kasmetinis sveikatos patikrinimas taps atskira prevencijos programa su savo finansavimu.
Jurga Grigienė, Sveikatos žurnalistų asociacija
