Prieš pusantro mėnesio Rusijai užpuolus Ukrainą, jos taikūs gyventojai priversti bėgti iš savo šalies. Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir stengiasi padėti kuo greičiau jiems integruotis, pasijusti visaverčiais visuomenės nariais: įsikurti, įsidarbinti, išleisti vaikus į ugdymo įstaigas.
„Užimtumo tarnyba kartu su šalies darbdaviais padeda darbingo amžiaus ukrainiečiams įsidarbinti, savivaldybės geranoriškai teikia įvairią finansinę ir socialinę pagalbą tiems, kuriems jos reikia šiandien. Nevyriausybinės organizacijos nuo pat karo Ukrainoje pradžios telkia savanorius ir iš visų jėgų padeda kiekvienam nuo karo pabėgusiam ir pasiekusiam Lietuvą: vaikams, moterims, senoliams. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai už tai, kad esame tokie vieningi, žmogiški ir pilietiški“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ukrainiečiai dirba jau 53 šalies savivaldybėse
Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruoti beveik 7700 ukrainiečiai. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje jau įsidarbino beveik 3 tūkst. ukrainiečių, o iš viso mūsų šalies darbo rinkoje sėkmingai integravosi daugiau nei 4,4 tūkst. iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių. Didžioji dalis darbdavių įdarbina neterminuotai.
Šiuo metu beveik 800 darbdavių siūlo užimti daugiau kaip 6 tūkst. laisvų darbo vietų ir šis skaičius nuolat auga.
Didžioji dalis ukrainiečių įsidarbino gamybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Ukrainiečiai pradėjo dirbti ir mokytojų padėjėjais, rinkodaros specialistais, apskaitininkais, choreografijos, anglų, rusų kalbos, matematikos mokytojais. Yra ir retesnių profesijų atstovų, kuriems pavyko įsidarbinti, pavyzdžiui, gyvūnų draustinio prižiūrėtoju, gelbėtoju, sanitarijos specialistu, cheminės analizės laborantu.
Dalis darbo ieško pagal įgytą specialybę, dalis renkasi galimybę įsidarbinti greičiau – nekvalifikuoto darbo pozicijose. Taip pat ryškėja tendencija, kai išsilavinę ukrainiečiai ieško darbo ir pagal specialybę, ir pagal rinkoje dominuojančius pasiūlymus. Aukštos kvalifikacijos darbuose dirba apie 6 proc. visų įdarbintų žmonių.
Vidutiniai jiems mokami atlyginimai skirtingose pozicijose svyruoja nuo minimalaus atlygio iki beveik 2 tūkst. eurų. Nekvalifikuotus darbus siūlančios įmonės vidutiniškai pasiruošusios mokėti iki 900 eurų.
Daugiausia įsidarbinusiųjų yra didžiuosiuose šalies miestuose, bet aktyviai darbinamasi Druskininkų ir Palangos rajonų savivaldybėse (apgyvendinimo sektoriuje – kurortiniai miestai), kiek mažiau Neringos, Birštono rajonų savivaldybėse. Ukrainiečiai dirba jau 53 iš 60 šalies savivaldybių.
Ketvirtis milijono – tiek socialinės paramos savivaldybės suteikė ukrainiečiams
Siekiant užtikrinti Ukrainos žmonių minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje, savivaldybės gali teikti socialinę paramą karo pabėgėliams, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą, nes susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ji ukrainiečiams yra būtina. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinių galimybių.
Paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos suteikė beveik pusė visų šalies savivaldybių. Dosniausios ukrainiečiams yra Klaipėdos m., Rietavo, Kauno raj., Vilniaus m., Šilalės raj., Jonavos raj. ir Šiaulių raj. savivaldybės. Žmogui skiriamos paramos dydis savivaldybėse varijuoja nuo 150 iki 193,5 euro, o paskesniems šeimos nariams nuo 50 iki 64,5 euro. Kitos savivaldybės visiems skyrė vienodo dydžio išmokas. Iki 2022 m. kovo 31 d. ukrainiečiams paskirta ketvirtis milijono eurų paramos.
Savivaldybių parama artimiausiu metu plėsis – 17 iš 32 savivaldybių, dar nesuteikusių finansinės paramos, nurodė, kad jau numatyti savivaldybių tarybų posėdžiai, kuriuose bus patvirtinta piniginės socialinės paramos teikimo tvarka užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo veiksmų.
Parama maistu, higienos prekėmis, paslaugomis
Jau yra išdalinta daugiau kaip 30 tūkst. vienkartinių maisto kortelių (115 Eur vertės), apie 35 tūkst. higienos paketų, 35 tūkst. maisto paketų, emocinę ir psichosocialinę paramą per organizaciją „Gelbėkit vaikus“ gavo virš 7 tūkst. vaikų iš Ukrainos, paramą daiktais, reikmenimis, paslaugomis gavo beveik 6 tūkst. ukrainiečių vaikų, parama kūdikio kraiteliu ir kitomis priemonėmis suteikta 130 nėščių moterų.
Į pagalbos Ukrainos pabėgėliams teikimą įsijungė daugiau nei 8600 savanorių, kurie dirba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje, Lietuvos Carite, Maltos ordino pagalbos tarnyboje, organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, Maisto banke.
Higienos paketai į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams dalinami registracijos centruose Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune Šiauliuose ir Panevėžyje. Maisto daviniai dalinami registracijos centruose tik tiems žmonėms, kurie nakvoja registracijos centro patalpose. Ukrainiečiai, kurie neapsistojo registracijose centruose, gauna savanorių pagalbą registruojantis pagalbos gavimui ir gali higienos paketą bei maisto davinį atsiimti savivaldybių, kuriose apsigyveno, nevyriausybinių organizacijų centruose.
LR SADM inf.
