Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse. Kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija – tai paaiškėjo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) kartu su Vį Žemės ūkio kaimo verslo centro rinkos analitikais atlikus 2020 m. paskutinio ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų analizę.
Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu) maisto kainos padidėjo 0,6 proc. Šis augimas buvo lėtesnis nei Latvijoje (1,3 proc.), Estijoje (0,9 proc.), Lenkijoje (1,4 proc.) ar ES (1,6 proc.).
Per tris ketvirtojo ketvirčio mėnesius metinis maisto kainų augimas lėtėjo ir gruodžio mėn. tapo nulinis – maisto kainų lygis tapo toks pats, kaip 2019 m. gruodžio mėn. Šis lėtėjimas, anot ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, galėtų būti susijęs su mėsos, daržovių ir vaisių kainų kitimu.
Pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija
Nors paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį maisto produktų kainos buvo nežymiai didesnės, nei prieš metus, pastebima maisto produktų gamintojų kainų ir importuotų maisto produktų didmeninių kainų mažėjimo tendencija. Tai, anot E. Pranckevičiaus, galėtų turėti įtakos ir parduotuvių lentynose esančių produktų kainoms.
„Jeigu ši mažėjimo tendencija išliks, tikėtina, kad 2021 m. pradžioje metinis maisto kainų lygis taps žemesnis nei buvo prieš metus. Didžiausią įtaką kainų pokyčiui, kaip minėjau, darė mėsos, daržovių ir vaisių kainų pokyčiai. Mėsos kainų mažėjimą lėmė dėl perteklinės pasiūlos sumažėjusios kiaulienos supirkimo ir mažmeninės kainos. Daržovių ir vaisių kainų mažėjimas sietinas su geru derliumi Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, taip pat su sezoniškumo veiksniais“, – informuoja ŽŪM atstovas, pasak kurio, šis kainų mažėjimas turėtų teigiamai atsiliepti ir produktų pirkėjams, apsiperkantiems prekybos centruose bei turgavietėse.
Daržovių kainų pokyčiai
Bulvių ir lauko daržovių mažmeninės kainos 2020 m. IV ketvirtį, palyginus su III ketvirčiu, sumažėjo, o šiltnamiuose auginamų daržovių – padidėjo. Bulvių kaina parduotuvėse nukrito daugiau kaip 55 proc., kopūstų – beveik 39 proc., morkų – beveik 30 proc., svogūnų – 23 proc., o burokėlių – daugiau kaip 14 proc.
„Šių daržovių pigiau nei anksčiau galėjome įsigyti dėl jų vidutinių kainų sumažėjimo augintojų ūkiuose“, – pastebi E. Pranckevičius. „Bulvių, perkamų tiesiai iš jų augintojų, kaina krito beveik 32 proc., morkų – 38,46 proc., kopūstų – beveik 32 proc., burokėlių – beveik 19 proc., o svogūnų – kiek daugiau nei 17 proc.“.
Bulvių ir daržovių kainos, anot Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo, artimiausiais mėnesiais neturėtų didėti, nes jų derlius 2020 m. Lietuvoje ir kaimyninėse bei kitose Europos šalyse buvo geras, todėl pasiūlos trūkumo neturėtų būti. „Bulvių ir daržovių paklausa visuomeninio maitinimo sferoje sumažėjo dėl įvesto karantino. Kainos kaimyninių ir kitų Europos šalių rinkose taip pat kol kas nedidėja“.
Krito ir obuolių kainos
Obuolių derlius Lietuvoje 2020 m., palyginti su penkerių metų vidurkiu, buvo vidutinis. Praėjusių metų IV ketvirtį obuolių supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su III ketvirčiu, sumažėjo 13,46 proc. ir buvo 16,67 proc. mažesnė nei prieš metus, kai buvo gautas labai mažas derlius.
Obuolių kainos, pastebi ministerijos atstovas, artimiausiu metu didėti neturėtų, nes kaimyninėje Lenkijoje 2020 m. buvo geresnis derlius nei prieš metus, todėl obuolių pasiūla yra pakankama.
Mažėjo duonos ir batono kainos
Palyginti su 2020 m. III ketvirčiu, duonos ir batono mažmeninės kainos sumažėjo, sumažėjus mažmeninės prekybos daliai kainos struktūroje. Tamsios duonos mažmeninė vidutinė kaina praėjusių metų IV ketvirtį, palyginti su 2020 m. III ketvirčiu, sumažėjo 5,18 proc., o gamintojo vidutinė kaina išliko stabili. Gamintojo ruginių miltų pardavimo vidutinė kaina nežymiai (0,79 proc.) sumažėjo, o pagrindinės tamsios duonos žaliavos – rugių – supirkimo vidutinė kaina padidėjo 12,08 proc. (1 pav.)
Batono mažmeninė vidutinė kaina lyginamais praėjusių metų ketvirčiais, sumažėjo 4,79 proc., gamintojo vidutinė kaina sumažėjo tik 1,39 proc. Aukščiausios rūšies kvietinių miltų gamintojo vidutinė kaina sumažėjo 3,47 proc., o pagrindinės batono žaliavos – kviečių – supirkimo vidutinė kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 16,53 proc. (2 pav.)
„Nors pasaulinės kviečių ir rugių derliaus atsargos 2020–2021 metų pabaigoje prognozuojamos didesnės negu praėjusį sezoną, grūdų kainos Lietuvoje ir pasaulinėje rinkoje žiemą–pavasarį turi tendenciją didėti. Šį didėjimą dar labiau gali paskatinti Rusijoje, vienoje iš didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje, nuo šių metų vasario 15 d. didinamas kviečių eksporto muito mokestis, kuriuo siekiama sulėtinti kviečių eksporto intensyvumą. Šios aplinkybės gali lemti nežymų duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimą“, – teigia E. Pranckevičius.
Mėsos kainos kito skirtingai
Kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos analizuojamu laikotarpiu kito įvairiai. Pavyzdžiui, kumpio su kaulu vidutinė kaina sumažėjo 2,53 proc., kumpio be kaulo – 8,63 proc. Sprandinė pabrango 0,99 proc., o nugarinės vidutinė kaina išliko stabili. (3 pav.)
Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2020 m. III ketvirčiu, Lietuvoje kiaulių supirkimo vidutinė kaina sumažėjo 17,32 proc.
„Panaši situacija buvo ir kitose ES šalyse. Supirkimo kainų mažėjimo svarbiausia priežastimi laikomas ES rinkoje susidaręs kiaulienos perteklius. Jeigu ši tendencija išliks, tikėtinas mažmeninių kainų mažėjimas“, – pastebi E. Pranckevičius.
Palyginti su 2020 m. III ketvirčiu, paskutinįjį ketvirtį daugumos analizuojamų galvijienos produktų vidutinės mažmeninės kainos išliko beveik stabilios, t. y. nežymiai (0,07–0,37 proc.) padidėjo, išskyrus galvijienos kumpį be kaulo, kuris pabrango 5,24 proc. (4 pav.)
Kaip ir buvo prognozuota, analizuojamo laikotarpio pradžioje mažmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina išliko žema, tačiau padidėjo prasidėjus šventiniam laikotarpiui, todėl IV ketvirtį ji buvo vidutiniškai 3,70 proc. didesnė nei III ketvirtį. Tuo metu gamintojo vidutinė kaina, dar labiau sumažėjus importuotos vištienos kainoms, sumažėjo 2,24 proc., ir buvo 5,03 proc. mažesnė nei 2019 m. IV ketvirtį. (5 pav.)
Pieno ir kiaušinių kainos išliko stabilios
2020 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, geriamojo pieno vidutinės mažmeninės kainos struktūroje 2,72 proc. punktais sumažėjo gamintojo prekybos dalis, o mažmeninės prekybos ir žaliavos dalys padidėjo, atitinkamai 1,14 proc. punktais (iki 39,04 proc.) ir 1,58 proc. punktais (iki 26,81 proc.). (6 pav.)
2020 m. IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, L ir M kategorijos kiaušinių gamintojo vidutinė kaina didėjo 3,33 proc., tačiau ji buvo 1,49 proc. žemesnė nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Dėl sezoniškumo šiek tiek sumažėjusią pasiūlą kompensavo importuota produkcija. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. spalio–lapkričio mėn. buvo importuota 16,25 proc. daugiau kiaušinių nei rugpjūčio–rugsėjo mėn., o eksportuota šiuo laikotarpiu buvo 15,32 proc. proc. mažiau. (7 pav.)
