Rygiškių Jono gimnazija pradėta formuoti dar 1840 m., kuomet iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturmetė mokykla. 1867 m. ji buvo performuota į gimnaziją. Rusų valdžia siekė lietuvių inteligentiją atitraukti nuo lenkų įtakos ir surusinti. Pirmaisiais metais gimnazija glaudėsi pirklio Babarskio namuose. Vėliau nupirktas evangelikams liuteronams priklausęs sklypas. Jame, pietinėje evangelikų liuteronų bažnyčios pusėje, į vakarus nuo Kauno gatvės, gimnazija ir pradėta statyti. Projektą parengė ir darbus prižiūrėjo inžinierius architektas Valerijus Rybarskis. Statyba buvo baigta 1870 m. 1890 m. buvo pristatytas dešinysis sparnas, todėl centrinės didžiosios durys dabar atsidūrė nebe viduryje, bet arčiau kairiojo sparno. Vėliau pristatytame sparne buvo įrengta gimnastikos salė, o apie 1894 m. – pravoslavų koplyčia.
Vienas reikšmingiausių mokyklos bruožų – lietuvių kalbos pamokų įtraukimas į programą. Nepriklausomos Lietuvos tarpukario metais mokykla garsėjo kaip viena iš geriausių gimnazijų Lietuvoje. Tam tikrais laikotarpiais keitėsi gimnazijos pavadinimas bei struktūra. 1920 m. gimnazijai suteiktas Rygiškių Jono vardas, kuris 1940 m. buvo panaikintas. 1956 m. suteiktas kalbininko Jono Jablonskio vardas, o 1992 m. grąžintas Rygiškių Jono vardas.
Gimnazijos istorijoje fiksuoti šie mokyklos pavadinimai: Marijampolės vyrų gimnazija, Marijampolės valstybinė Rygiškių Jono gimnazija, Marijampolės valdžios Rygiškių Jono gimnazija, Marijampolės I-oji gimnazija, Kapsuko I-oji vidurinė, Kapsuko Jono Jablonskio vidurinė bei Marijampolės Rygiškių Jono vidurinė mokykla. 1996 m. atgavus gimnazijos statusą mokyklai suteiktas Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pavadinimas.
„Sūduvos gido” informacija
