Marijampolės PRC absolventas Artūras: „Regionuose, manau, kad labai svarbus yra profesinis mokymas“
Šį kartą, pristatant Artūro Civinsko sėkmės istoriją, kviečiame Jus nusikelti į netolimą praeitį. Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrius nuo 1998 m. iki 2003 m. vykdė NAMŲ ŪKIO MEISTRO mokymosi programą. Ši profesija buvo unikali tuo, jog baigę šią specialybę mokiniai žinojo: augalininkystės ir gyvulininkystės pagrindus, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų sandarą ir eksploatavimo taisykles, statybinės ir apdailos medžiagas, metalus ir medienos rūšis bei jų savybes.
Specialistai gebėjo medieną apdirbti rankiniu ir mechanizuotu būdu, laikytis buities kultūros ir saugos darbe taisyklių, eksploatuoti traktorius, žemės ūkio mašinas bei dirbti žemę. Išties, profesija labai universali, žinios naudingos kiekvienam besidominčiam namų ūkiu ir ne tik. Šiandien džiaugiamės galimybe pasikalbėti su Artūru, namų ūkio meistro programos absolventu. Smalsu, kaip Artūrui pasitarnavo žinios, įgytos Marijampolės PRC ir kaip jam sekasi šiandien.
Namų ūkio meistras – tai profesija, apimanti gana platų ir universalų žinių ir įgūdžių spektrą. Artūrai, pasidalinkite savo prisiminimais ir įžvalgomis apie mokymosi procesą. Kaip Jums sekėsi įgyti žinias? Į kurią sritį gilintis patiko labiausiai?
Prisiminti nuodugniai tą laikotarpį gal ir sunkoka, bet pats pasirinkimas tapti tuo metu namų ūkio meistru buvo vienintelis, gal dėl to, kad būdamas moksleivis buvau šioks toks pagalbininkas savo tėčiui, kuris dirbo statybose. Buvo labai įdomu tuo metu būti statybos aikštelėje, matyti kylančius pastatus. Tai ir nulėmė mano pasirinkimą mokytis būtent su statyba susijusius dalykus. Mokymosi procesas nebuvo kažkuo ypatingas. Mokiausi ir bandžiau įgyti kuo daugiau žinių, susijusių su statyba.
Kaip manote, kiek profesijos pasirikimas gali lemti tolimesnę asmens sėkmę? Namų ūkio meistro mokymo programa suteikė Jums galimybę susipažinti tiek su technika, tiek su metalo ir medžio apdailos darbais. Ar besimokant jautėte, kad kažkuri sritis Jums visgi artimesnė, kurioje ir sieksite karjeros?
Taip, profesijos pasirinkimas tikrai gali įtakoti ,o gal net ir kai kuriais atvejais nulemti asmens sėkmę jo gyvenime, bet daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus, ir jo požiūrio į profesiją, specialybę. Mokymosi procese teko išbandyti (kiek tai leido pati įstaiga) ir medžio, ir metalo apdirbimo, ir technikos srityje atrasti kažką naujo, netgi augalininkystės srityje teko sužinoti kažką neįprasto, bet visgi man artimesnis ryšys buvo siejamas su statyba. Šioje srityje noras buvo sukurti ar įgyvendinti kokį nors projektą, kurti didesnę pridėtinę vertę.
Žinome, kad pabaigęs mokslus sėkmingai įsidarbinote ir pasilikote savo regione. Papasakokite, kaip klostėsi jūsų karjera, kai įgijote profesiją?
Įgyti profesiją, tai nereiškia, kad jau esate savo profesijos specialistas, tai reiškia, kad viskas dar tik prasideda. Mano atveju taip pat buvo dar tik pradžia. Įsidarbinau ten, kur gyvenau –Vilkaviškyje, vienoje statybinėje organizacijoje. Tuo metu taip susiklostė aplinkybės, kad nebuvo pasirinkimo, nors galimybė įsidarbinti kitame regione tikrai buvo. Pirmi metai, kaip sakau, buvo žvalgybos metai, buvau paskirtas statybos vadovo pagalbininku. Reikėjo išmokti paprastų dalykų: darbuotojų darbo organizavimo, savalaikio medžiagų, mechanizmų poreikio užsakymo, ir t.t. Po trejų metų įgijau statybos vadovo atestatą ir toliau tęsiau statybos vadovo veiklą, kurią tęsiu iki šiandien dienos. Per tą laikotarpį daug kas nuveikta.
Prisiminkite save apsisprendimo, kurią profesiją pasirinkti, laikotarpį. Ką būtumėte palinkėjęs tuometiniam moksleiviui Artūrui, kai jis sprendė apie profesijos kryptį? Kas, Jūsų nuomone, svarbiausia, norint nesuklysti ir tinkamai pasirinkti?
Tuo metu, kai rinkausi, kokią specialybę rinktis, jau buvau ragavęs tos ,,statybinės duonos‘‘. Tad nebuvo labai sunku apsispręsti, į kokią specialybę stoti, ypač, kai tavo mieste yra galimybė mokytis. Dėl tinkamo pasirinkimo, ko mokytis, kur stoti, kiekvienas moksleivis turi tą galimybę rinktis, o ar tinkamai pasirinks, tai yra kiekvieno moksleivio asmeninis pasirinkimas. Mano nuomone, kiekvienas moksleivis turi turėti kažką asmeninio, kad pajaustų, jog stovi teisingame kelyje.
Pabaigai, norime pakviesti pasidalinti nuomone, kiek, Jūsų manymu, svarbus profesinis mokymas regionuose? Ar turėti galimybę įgyti specialybę nenutolstant toli nuo namų yra naudinga regiono jaunimui?
Regionuose, manau, kad labai svarbus yra profesinis mokymas, tai yra labiau pasiekiamas išsimokslinimas aplinkinių miestelių, kaimų moksleiviams, kurie galbūt neturi galimybės įstoti į didmiesčių mokyklas. O kaip sakau, nėra geriau, kaip darbas kieme. Ir kuo daugiau darbo jėgos (vietinės), tuo geriau regiono vietinėms įmonėms. Šiuo metu paklausa darbo jėgai yra, bet kvalifikuota pasiūla labai minimali ir trūkumas tikrai yra būtent statybos sektoriuje, tad, manau, būtina regionuose rengti kvalifikuotus statybininkus ir ne tik.
