Marijampolės „Sūduva“ šeštadienį 17 val. pradės A lygos sezoną rungtynėmis su Gargdžų „Banga“, o tribūnose, tradiciškai, bus ir daug moterų. Rungtynėse besilankančios dailiosios lyties atstovės teigia, kad visiškai nebūtina domėtis futbolu, kad renginys įtrauktų ir taptum ištikima „Sūduvos“ gerbėja.
Apie futbolą Marijampolėje ir asmeninę patirtį pasikalbėjome su trimis nuolatinėmis „Sūduvos“ rungtynių žiūrovėmis – Gintare (42), Laura (27) ir Akvile (26).
Užbūrė greitai
Ilgiausią lankymosi stadione patirtį turi Akvilė.
„Sūduvos“ rungtynėse lankytis pradėjau dar tuomet, kai komanda žaidė senajame stadione, kai ekipoje buvo Giedrius Slavickas, Tomas Radzinevičius, Džonis (Vidas Žitinskas). Kaip ir kiekvienas komandą palaikantis marijampolietis, turėjau savo vietą stadione ir žinojau, kad niekas kitas ten neatsisės, – šypsojosi marijampolietė. – „Sūduva“ užkrėtė tėtis, kuris eidavo nuo mažens su savo tėčiu – mano seneliu. Iki šiol jis prisimena kaip būdamas vaikas padavinėjo kamuolius tame senajame stadione.“
Vis dėlto Akvilė kurį laiką buvo nustojusi lankytis stadione.
„Laikotarpis be „Sūduvos“ buvo iki 2017 metų rudens, kai po didelio atitolimo, po ilgo laiko tarpo kartu su tėčiu patekau į tas lemtingas ketvirtojo rato rungtynes su „Žalgiriu“, kurių metu „Sūduva“ perėmė iniciatyvą Lietuvos futbole. Ten buvo tokia energija, kuri įsuko iki didžiausios priklausomybės komandai, bei įskiepijo patriotizmą Marijampolei kaip niekas kitas“, – dėstė pašnekovė.
Gintarė ir Laura į stadioną pateko gerokai vėliau.
„Visada sportavau ir domėjausi sportu, tačiau futbolas man buvo mažai suprantama sporto šaka. Bet klausydamasi draugų ir pažįstamų atsiliepimų, matydama varžybų nuotraukas ir video reportažus, susigundžiau. Tuo labiau, kad prieš trejus metus atsikrausčiau gyventi prie pat stadiono… Neatsilaikiau prieš gaudimą ir šūksnius rungtynių metu, prieš lempų šviesą, matomą net tolimiausiame miesto gale… Atėjau labai laiku, į paskutines sezono rungtynes, kurių metu „Sūduva“ laimėjo A lygą, ir įsimylėjau futbolą“, – šypsojosi Gintarė.
„Rungtynėse pradėjau lankytis ne taip ir seniai, prieš dvejus metus. Draugas pakvietė nueiti, manęs šis sportas nežavėjo, bet sutikau. Užteko keleto apsilankymų, kad tapčiau „Sūduvos“ komandos gerbėja“, – savo istoriją pasakojo Laura.
Per rungtynes – įvairiausios emocijos
Rungtynių metu patiriamos emocijos yra variklis, verčiantis moteris vėl ir vėl sugrįžti į areną.
„Ką man duoda ir reiškia „Sūduvos“ rungtynės? Atsakysiu trumpai – viską, – tvirtino Akvilė. – Aš žinau, kad pergalė man bus svarbesnė už saulėtą dieną vasarą ir nusižengsiu visiems principams, jei tik tai padės „Sūduvai“ iškovoti pergalę.“
„Stadionas – vienintelė vieta, kurioje leidžiu sau keiktis… – atskleidė Gintarė. – Juokauju, kad sportas tikrai nėra sveikata, nes rungtynių metu bent 4-5 kartus būnu priešinfarktinės būsenos… Per vienerias rungtynes patiriu įvairias emocijas, o dar tie šiurpuliukai skanduojant sportininkų pavardes ar įmušus įvartį…“
„Nuo pirmos rungtynių akimirkos stengiuosi rungtynes stebėti susikaupusi, kad ko nors nepraleisčiau. Futbolo rungtynėse ne visada tenka pamatyti įvartį, bet būna labai gražių momentų. Stadione mane visada žavi „Sūduvos“ fanai ir jų nuoširdus palaikymas!“, – taip savo patirtį apibūdino Laura.
Labai dažnai žmonės, kviečiami į rungtynes, atsisako savo sprendimą motyvuodami tuo, kad nesupranta futbolo ir tiesiog nesidomi šia sporto šaka. Visos pašnekovės vieningai tvirtino, kad tai yra visiškai nesvarbu ir kvietė marijampoliečius į stadioną.
„Galima visiškai nesuprasti futbolo, bet imti ir ateiti vieną kartą į rungtynes. Po jų, garantuoju, atsiras ir įdomumas, ir noras suprasti, ir domėtis futbolu. Jis užkrečia ir įtraukia“, – neabejojo Gintarė.
„Visiškai nesvarbu, kad nesidomite futbolu, ateikite, pamatykite, pajauskite ir pamėgsite!“, – neabejojo Laura.
Pasididžiavimo jausmas
Paprašytos įvardinti priežastis, dėl kurių verta apsilankyti „Sūduvos“ rungtynėse, pašnekovės nedvejojo.
„Nuostabus laiko praleidimo būdas, nepakartojamos emocijos, savo miesto komandos palaikymas ir naujos pažintys“, – savo argumentus išdėstė Gintarė.
„Futbolininkai yra šiuolaikiniai gladiatoriai, kurie kaunasi už mūsų kraštą Sūduvą populiariausioje pasaulyje sporto šakoje. Jie garsina mūsų miestą, kuris, turėdamas tik keliasdešimt tūkstančių gyventojų, gali didžiuotis, kad yra Vilniaus, Tel Avivo skriaudėjas, konkuruoja dėl žaidėjų su Ryga, Minsku ir kitomis sostinėmis. „Sūduva“ yra mūsų pasididžiavimas ir geriausia pramoga Marijampolėje, todėl visi aktyvūs mūsų miesto žmonės ją palaiko“, – dėstė Akvilė.
„1. Pamatyti, kokią galingą komandą turi Marijampolė! 2. Pajausti, kaip futbolas visus suvienija! 3. Pasikrauti gerų emocijų ir patirti daugybę įspūdžių!“ – užbaigė Laura.
Vytauto Kuralavičiaus nuotraukos
FK „Sūduva“ informacija
