Nuotolinės širdies veiklos stebėsenos sistemą plėtojančio lietuvių startuolio „Zivė” sukurti ir dviem Lietuvos ligoninėms padovanoti 10 medicininių įrenginių jau mėnesį padeda ten dirbantiems medikams efektyviau išvengti kontakto su koronavirusu. Įsitikinęs sprendimo efektyvumu, startuolis siekia ir daugiau įstaigų neatlygintinai aprūpinti savo įranga, tačiau susidūrė su finansavimo ir biurokratinių kliūčių iššūkiu.
Mažina užsikrėtimo riziką
Pasak „Zivė” informacinių technologijų vadovo Igno Griškevičiaus, startuolis Santaros klinikoms ir Klaipėdos jūrininkų ligoninei balandžio pradžioje padovanojo po 5 neinvazinius, nuotolinę širdies stebėseną atlikti galinčius Lietuvoje pagamintus medicininius įrenginius. Tokį sprendimą bendrovė priėmė sužinojusi apie problemas, su kuriomis susidūrė Lietuvos gydytojai.
„Sergantieji COVID-19 turi būti izoliuoti palatose su neigiamu slėgiu. Tokiais atvejais pageidautina, jog medicininis personalas tose palatose lankytųsi kuo rečiau ir kuo trumpiau, kad būtų mažinama užsikrėtimo rizika. Tačiau gydant sunkios būklės pacientus būtina akylai stebėti jų kardiogramą, mat parenkant ir taikant medikamentinį gydymą būtina nepakenkti širdžiai, tad naudodami įprastą įrangą medikai privalo pas COVID-19 pacientus lankytis dažniau, nei norėtųsi”, – sakė I. Griškevičius.
Jo teigimu, „Zivė” įrenginiai leidžia atlikti širdies darbo stebėseną nuotoliniu būdu, tad padeda išvengti nemažos dalies kontaktų su COVID-19 pacientais ir taip apsaugo medikus, kurie yra priešakinėse kovos su pandemija gretose.
Biurokratinės kliūtys neleido padėti kitoms ligoninėms
Pasak I. Griškevičiaus, „Zivė” elektrokardiogramos prietaisai, primenantys širdies ritmo stebėsenos diržą, yra sukurti galvojant apie asmeninį naudojimą namuose, tačiau viruso SARS-CoV-2 sukurta nauja realybė parodė, kad jų poreikis net ir gydymo įstaigose yra didelis. Dėl to startuolis sumanė Lietuvos medicinos įstaigoms padovanoti ir daugiau novatoriškų įrenginių. Tačiau tokius planus kol kas griauna prietaisų gamybai būtino finansavimo stoka.
„Norime pagaminti ir Lietuvos ligoninėms neatlygintinai perduoti dar 150 „Zivė” širdies stebėsenos sistemų. Tam reikiamas lėšas tikėjomės gauti iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), bet planams kelią užkirto apmaudžios biurokratinės kliūtys”, – sakė I. Griškevičius.
Anot jo, nors startuolio pasiūlytą idėją MITA ekspertai atrinko kaip tinkamą kovai su COVID-19 pandemija, jos finansuoti agentūra negalėjo, nes startuolis veikia vienu mėnesiu ilgiau, nei numatyta taisyklėse. Jose skelbiama, kad finansavimas gali būti skiriamas idėjoms, kurias siūlo įmonės, veikiančios iki 3 metų.
„MITA nerado būdų, kaip išspręsti šią keistą situaciją, tad kol kas teko apsiriboti dešimties jau turėtų įrenginių dovanojimu Vilniaus ir Klaipėdos medikams”, – aiškino „Zivė” atstovas.
Toliau ieško finansavimo
Tiesa, startuolis rankų nenuleido ir toliau ieško finansavimo šaltinių, kuris leistų grįžti prie idėjos aprūpinti šalies ligonines Lietuvoje pagamintais nuotolinės širdies darbo stebėsenos įrenginiais.
Pasak I. Griškevičiaus, taip elgtis skatina žinojimas, kad startuolio įrenginiai padėtų išspręsti bent dalį problemų, su kuriomis susiduria gydymo įstaigos bei asmenys, turintys sveikatos problemų.
„Pavyzdžiui, sergantieji širdies ligomis priklauso COVID-19 rizikos grupei, tad jiems patariama kuo rečiau lankytis gydymo įstaigose ir taip mažinti užsikrėtimo riziką, tačiau tokiems asmenims taip pat būtina reguliariai tikrinti širdies būklę. „Zivė” leistų nuotoliniu būdu tai atlikti saugiai ir reguliariai”, – pabrėžė I. Griškevičius.
„Zivė” informacinių technologijų vadovas taip pat teigė, kad startuolio prietaisai galėtų būti panaudoti ir tais atvejais, kai ligoninės pacientams nėra būtinas stacionarus kardiografas.
„Tai pacientams leistų išlaikyti mobilumą, nes stacionarus kardiografas apsunkina judėjimą. Be to, stacionarų kardiografą būtų galima naudoti ten, kur jo tuo metu galbūt reikia labiau”, – aiškino I. Griškevičius.
Startuolis „Zivė” nuotolinės širdies veiklos stebėsenos sistemą, investavę daugiau nei ketvirtį milijono eurų, išplėtojo per itin trumpą dvejų metų laikotarpį. Novatoriškas įrenginys buvo sukurtas naudoti namų sąlygomis ir yra skirtas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinei rinkai.
