Šiandien visame pasaulyje minima Melagių diena (arba Šv. Melagėlio diena). Nors šiais laikais pokštai persikėlė į socialinius tinklus ir net žiniasklaidą, šios tradicijos ištakos siekia laikus, kai informacijos sklaida buvo kur kas lėtesnė.
Kalendoriaus reforma – pagrindinė priežastis?
Populiariausia versija teigia, kad viskas prasidėjo 1582 m., kai Prancūzija perėjo nuo Julijaus prie Grigaliaus kalendoriaus.
Sena tvarka: Pagal senąjį kalendorių Naujieji metai būdavo švenčiami pavasario lygiadienį, apie balandžio 1-ąją.
Nauja tvarka: Popiežius Grigalius XIII nusprendė, kad metai turi prasidėti sausio 1-ąją.
Informacija tais laikais keliavo lėtai, tad ne visi kaimo vietovių gyventojai sužinojo apie pokyčius, o kai kurie tiesiog buvo užsispyrę ir toliau Naujuosius šventė balandį. Tokie žmonės buvo praminti „balandžio kvailiais“ (angl. April Fools). Iš jų būdavo tyčiojamasi, jiems ant nugarų slapta priklijuodavo popierines žuvis (prancūziškai vadinamas Poisson d’Avril – balandžio žuvis), simbolizuojančias lengvai pagaunamą, kvailą žuvelę.
Kitos versijos: nuo gamtos iki Antikos
Kai kurie istorikai mano, kad Melagių diena susijusi su pavasario lygiadieniu. Kadangi pavasarį orai labai permainingi ir „apgaulingi“ (ką tik švietė saulė, o po minutės sninga), žmonės šį gamtos nenuspėjamumą perkėlė į tarpusavio bendravimą.
Taip pat egzistuoja sąsajų su senovės Romos švente Hilaria, kurios metu žmonės persirengdavo kitais asmenimis ir krėsdavo pokštus.
Auksinė taisyklė
Nors šiandien tikimės išgirsti netikėčiausių naujienų, verta prisiminti seną paprotį: meluoti ir krėsti pokštus galima tik iki vidurdienio. Tikima, kad tas, kas pokštauja po 12 valandos, pats prisišaukia nesėkmę ir tampa „popietiniu kvailiu“.
