Ūkininkai pagaliau galės lengviau planuoti tręšimo darbus – nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai, mažinsiantys administracinę naštą ir užtikrinsiantys tikslingesnį išteklių naudojimą.
„Užtrukome pusmetį ieškodami sprendimų. Paieškos buvo sunkios – skyrėsi socialinių partnerių nuomonės, ribojo ir Nitratų direktyva, už kurios netinkamą taikymą Lietuva buvo gavusi Europos Komisijos sankcijas. Nepaisant to, džiaugiamės, kad pavyko pasiekti subalansuotus sprendimus, kurie atliepia tiek ūkio realijas, tiek aplinkosaugos įsipareigojimus“, – sako laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Ignas Hofmanas.
Mažiau biurokratijos, daugiau aiškumo ir lankstumo
Mėšlo tvarkymo ir tręšimo planų sudarymo taisyklės buvo patikslintos siekiant supaprastinti tręšimo apskaitos procesus ir užtikrinti tvaresnį mėšlo bei trąšų naudojimą. Nuo šiol daugeliui ūkininkų pasikeitė duomenų teikimo tvarka, taip pat atsirado aiškesni kriterijai, kam privaloma sudaryti tręšimo planus, o kai kurie reikalavimai taikomi tik didesniems ūkiams.
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo ne tik teisingesnė tręšiamųjų produktų klasifikacija (apimanti tik azoto turinčias trąšas), bet ir naujos maistinių medžiagų normos, palankesnės mėšlo laikymo bei kompostavimo sąlygos ir tikslesni atstumai nuo melioracijos griovių. Visi šie pokyčiai padaryti atsižvelgiant į ūkininkų praktiką, mokslininkų rekomendacijas, ūkio dydį ir siekį derinti žemės ūkio veiklą su aplinkos apsauga.
Pagrindiniai pakeitimai
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į aprašo pakeitimus, kuriuos svarbu žinoti žemės ūkio veiklos vykdytojams:
Pakeista nuostata dėl panaudoto mėšlo duomenų pateikimo į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Iki šiol duomenis apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą ir (ar) srutas reikėjo įvesti du kartus per kalendorinius metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d. Dabar tai reikės padaryti vieną kartą per kalendorinius metus – iki gruodžio 10 d.
Iki šiol prievolė rengti tręšimo planą atsirasdavo tuomet, kai laukas buvo tręšiamas mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais (visais). Pakeitus aprašą, tręšiamųjų produktų spektras susiaurėjo iki trąšų, turinčių azoto.
Iki šiol tręšimo planas tręšiantiesiems mėšlu ir (ar) srutomis ir tręšiamaisiais produktais (kompleksinis tręšimas) turėjo būti rengiamas neatsižvelgiant į tręšiamą plotą. Tręšimo planus privalėjo rengti net ir maži ūkiai. Pakeitus aprašą, tręšimo planus privalės sudaryti žemės ūkio veiklos subjektas, per kalendorinius metus tręšiantis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų ir viršijantis aprašo 3 priede nurodytas bendras sumines azoto normas konkrečiam augalui, tręšiant:
– azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ir (ar) srutomis;
– tik mėšlu,
– tik srutomis,
– tik mėšlu ir srutomis,
Aprašas papildytas 3 priedu, kuriame nurodytos maksimalios augalų poreikius atitinkančios ištręšiamų maisto medžiagų (N, P2O5, K2O) normos. Šiuo priedu turės vadovautis žemės ūkio veiklos subjektas, per kalendorinius metus tręšiantis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ir (ar) srutomis / tik mėšlu / tik srutomis / tik mėšlu ir srutomis.
Iki šiol buvo draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų, t. y. buvo taikomas vienodas atstumas nuo melioracijos griovių briaunų, o dabar taikomi skirtingi atstumai. Draudžiama skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas prie melioracijos griovių, kurių ilgis:
– ne mažesnis kaip 3 kilometrai (arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų);
– kurių ilgis mažesnis kaip 3 kilometrai (arčiau kaip 1 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų).
Iki šiol mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas galėjo atitinkamai būti mažesnis, kai: mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti. Dabar mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas gali būti mažesnis ir tais atvejais, kai mėšlas kompostuojamas laukuose kompostavimo rietuvėse.
Iki šiol laikinoms rietuvėms laukuose ir kompostavimo rietuvėms buvo taikomi skirtingi įrengimo ir laikymo trukmės reikalavimai (lauko rietuvėms – laikymo trukmė iki 8 mėn., atstumas nuo pastatų 100 m, o kompostavimo rietuvėms – laikymo trukmė iki 24 mėn., atstumas nuo pastatų 150 m). Pakeitus aprašą suvienodinti reikalavimai laikinoms rietuvėms laukuose ir kompostavimo rietuvėms. Abiejų tipų rietuvių laikymo trukmė – iki 24 mėn. ir atstumas nuo pastatų – 150 m.
Iki šiol tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galėjo kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių (SG). Dabar mėšlą prie tvartų galės kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG. O jau nuo 2030 m. sausio 1 d. įsigalios nuostata, kad tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų galės kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG.
Siekiant užtikrinti, kad paukščių augintojams, deklaruojantiems laikomus paukščius, būtų tinkamai perskaičiuojami SG, pakeistas aprašo 1 priede nurodytas kalakutų kategorijos priskyrimo kriterijus (dienomis). Tačiau keičiasi tik kalakutų priskyrimo kategorijai amžius, o kitos priede kalakutams nustatytos charakteristikos nesikeičia.
Artimiausiu metu Žemės ūkio ministerija atitinkamai peržiūrės bei pakeis ir Valdymo reikalavimų nuostatas, tiesiogiai susijusias su vandens apsauga nuo taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos. Tai padaryti būtina, kad abu šie teisės aktai – Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai ir Valdymo reikalavimai – ne prieštarautų vienas kitam, o derėtų tarpusavyje ir papildytų vienas kitą.
Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą galite rasti čia.
