Praėjusių 2020 metų trečiasis kovo dešimtadienis pasižymėjo kritulių stygiumi, kuris nulėmė ankstyvos sausros formavimąsi (2020 m. pavasarį iškrito ketvirtadaliu mažiau kritulių nei įprastai Lietuvoje). Dėl šios priežasties didžiosiose Lietuvos upėse (Nemune ties Smalininkais, Neryje ties Vilniumi ir Jonava, Nevėžyje ties Panevėžiu) nepasireiškė stiprūs potvyniai, o vandens lygis nebuvo pasiekęs kovo mėnesio daugiamečio vidurkio.
Tačiau 2020/2021 metų žiema buvo gan šalta ir snieginga. Ši priežastis lėmė žymiai didesnį dirvožemio prisotinimą sniego tirpsmo vandeniu nei 2019/2020 m. šaltuoju sezonu. 2021 m. aukščiausi vandens lygiai daugelyje upių buvo stebėti kovo pirmąjį dešimtadienį. Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis kai kuriose upėse buvo 4–39 cm aukštesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį vandens lygį, tačiau daugelyje upių vandens lygis išliko 4–73 cm žemesnis. Vandens lygio svyravimo amplitudė upėse kovo pradžioje siekė 150-180 cm (per 2–5 parų laikotarpiu).
Kadangi pernai, 2020 m., ledo reiškinių įtaka hidrologiniam režimui nebuvo juntama, vandens lygis kovo mėn. nepasižymėjo didelėmis amplitudėmis, vandens lygis seko tolygiai. Šiais metais Neries upėje ties Vilniaus vandens matavimo stotimi ledo reiškinių įtaka vandens lygiui buvo stebima nuo pat sausio mėn., kai kurį laiką buvo fiksuojamas ižas, vasarį – ledo danga. Ledonešis buvo stebėtas vasario 28 d. – kovo 6 d., o susiformavus ledų sangrūdai žemiau vandens matavimo stoties, vandens lygis pakilo kiek daugiau nei 1 m ir jai iširus staiga vėl nuseko (1 pav.). Balandžio mėnesį galima matyti, kad vandens lygis yra panašus pernykščiui.
Šių metų kovo mėn. Neryje ties Vilniumi bei Nevėžyje ties Panevėžiu vandens lygis buvo artimas daugiametei šio mėn. normai. Kiek sudėtingesnė situacija Neryje ties Jonavos vandens matavimo stotimi – vandens lygis yra apie puse metro, o Nemune ties Smalininkais – net 73 cm mažesnis už daugiametę normą.
Pasibaigus žiemos – pavasario potvyniams ir baigiantis šaltajam sezonui didžiosiose šalies upėse vandens lygis pradėjo mažėti pirmąją balandžio savaitę ir yra maždaug metru žemesnis už balandžio mėn. daugiametę normą. Remiantis hidrologiniais metais, nuo gegužės 1 dienos prasideda vasaros – rudens (šiltasis) sezonas. Kadangi ledo reiškiniai ir sniego tirpsmo vanduo nebedaro įtakos upių vandeningumui, bus pradedama vertinti ir hidrologinės sausros situacija šalies vandens telkiniuose. Po šaltos ir sniegingos žiemos balandžio mėnesio vandens lygiai upėse išliko panašūs, kaip ir po besniegės 2019/2020 m žiemos, todėl hidrologinės sausros tikimybė išlieka ir šį sezoną.
Hidrologinių stebėjimų skyriaus specialistės Gintarė Kugytė ir Ramutė Bataitienė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
