Šiais metais susidūrimų su gyvūnais keliuose skaičius išaugo net trečdaliu, nors tiek gyvūnai nuo automobilių, tiek ir žmonės nuo miško gyventojų saugomi įvairiomis priemonėms. Ekspertai dalijasi patarimais vairuotojams, kaip galima išvengti tokių susidūrimų, ir įžvalgomis apie tai, ką reikėtų daryti, jei nelaimingas atsitikimas vis dėlto įvyko.
Pavojingiausia paryčiais ir pavakariais
Ypatingai rudenį, užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ir laukus, kyla itin didelė rizika susidurti su tarp ganyklų migruojančiais miško gyvūnais – briedžiais, stirnomis ir kitais. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos viešai skelbiamais duomenimis, šiais metais šalies keliuose susidūrimų su laukiniais gyvūnais padaugėjo beveik trečdaliu. Draudikai taip pat pastebi, kad dažnai tokie susidūrimai įvyksta ir autostradoje, net jei ir didžioji jos dalis apjuosta apsaugine tvora.
Dažniausiai nukenčia keliaujantieji paryčiais ir jau sutemus, naktį, kadangi tuomet gyvūnai įsidrąsina, bei juda ieškoti naujų vietų maistui. „Compensa Vienna Insurance Group“ ekspertai dažniau fiksuoja susidūrimus ne su didžiaisiais miško gyvūnais, o įvykius ir nuostolius, sukeltus smulkesnių gyvūnų – lapių ar kiškių.
Gyvūno dydis nulemia pasekmes
Automobilių vairuotojai su laukiniais gyvūnais dažniausiai susiduria, kai gyvūnas netikėtai išbėga į kelią iš miško ar iš vietos, kurioje miško gyventojo iš tolo tiesiog nematyti. Tiesa, draudimo ekspertai pastebi, kad žmonės per tokius susidūrimus nukenčia gana retai, nes juos vis dėlto saugo automobilio saugumo sistemos.
„Dažniausiai susidūrimas su laukiniu žvėrimi baigiasi ne tik stresu, baime dėl savo ir šeimos sveikatos, bet ir gerokai apgadinta ar net suniokota transporto priemone bei nerimu dėl gyvūno. Patiriama žala automobiliui priklauso nuo to, su kokio dydžio gyvūnu mašina susidūrė ir koks buvo greitis smūgio metu. Susidūrimas su stirna ar mažesniu miško gyventoju sukels gerokai mažesnius padarinius, nei, pavyzdžiui, su briedžiu“, – sako „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
M. Balinskas aiškina, kad jeigu prieš eismo įvykį su gyvūnu šis yra pastebėtas ir spėta kiek pristabdyti, prilėtinti, nuostoliai bus gerokai mažesni. Tačiau susidūrimas su, pavyzdžiui, briedžiu, beveik visada sukelia didelius nuostolius. Dėl gyvūno dydžio jis dažniausiai įvirsta į automobilio saloną, todėl ir žalos dydį nulemia būtent konkretus gyvūnas ir važiavimo greitis smūgio metu. Eksperto skaičiavimais, vidutinė žala siekia apie 1000 eurų.
Baidantys švilpukai ir prevencija
Norint išvengti nuostolių ir streso, galima pasirūpinti priemonėmis, kurios baido gyvūnus. Pavyzdžiui, ultragarso signalas gyvūnams atbaidyti, kurio veikimo principas – kaip švilpuko. Mažą ir beveik nepastebimą prietaisą galima tvirtinti priekinėje automobilio dalyje, važiuojat susidaro oro srautas ir šis skleidžia atitinkamo dažnio garsą, kuris atbaido laukinius žvėris. Toks prietaisas gali būti itin aktualus ir naudingas užmiestyje gyvenantiems ar dažnai po Lietuvą važinėjantiems žmonėms – rizika susidurti su žvėrimi jiems dar didesnė. Žinoma, ir vairuotojams patartina pasirinkti kiek įmanoma saugesnį greitį, ypač ruožuose, pažymėtuose įspėjamaisiais kelio ženklais dėl gyvūnų. Galiausiai, jeigu pastebėjote laukinį žvėrį, važiuojant pro jį patartina sumažinti greitį, nespausti garsinio signalo ir nemirkčioti tolimosiomis šviesomis – tokios priemonės gali tik dar labiau išbaidyti gyvūną.
„Jeigu įvykio išvengti vis dėlto nepavyko, būtina sustoti kelkraštyje, nepamiršti įjungti avarinio šviesos signalo pastatyti avarinio įspėjimo ženklą, užsivilkti šviesą atspindinčią liemenę ir apžiūrėti, ar laukinis gyvūnas po įvykio yra netoliese. Apsižvalgyti būtina, kadangi dažnai gyvūnas išgyvena ir sužeistas blaškosi netoli kelio, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams“, – įspėja M. Balinskas.
Nepaisant to, ar gyvūnas išgyveno, ar ne, apie įvykį vertėtų pranešti policijai. Tokia informacija būna itin vertinga vertinant kelius, kuriais gyvūnai migruoja ir kuriuose susidūrimai dažnesni. Taip tiek jūs, tiek ir kiti eismo dalyviai tampate saugesni, kadangi tokiuose keliuose atsiranda įspėjamieji kelio ženklai.
Informacija paskelbta Alfa.lt
