Vakar, sausio 1 d. minėjome disidento, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataro, publicisto, poeto, Gintauto Vinco Iešmanto 90-ąsias gimimo metines.
G. Iešmantas gimė 1930 m. sausio 1 d. Vilkaviškio apskrities Šūklių kaime, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. Dirbo periodinių leidinių „Tarybinis mokytojas“, „Lietuvos pionierius“, „Liaudies sargyboje“, „Komjaunimo tiesa“ redakcijose, rašė poeziją. 1974 m. rugsėjo mėn. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojai G. Iešmanto bute atliko kratą, už surastus antisovietinio turinio eilėraščius jis buvo atleistas iš laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijos.
Bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Perspektyvos“, rašė sovietinės santvarkos ydas demaskuojančius straipsnius. 1980 m. kovo 17 d. suimtas, nuteistas 6 metų laisvės atėmimu, atliekant bausmę griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir 5 metams tremties.
1988 m. lapkričio pradžioje grįžęs iš tremties įsijungė į Sąjūdžio veiklą, prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo. 1990-1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, 1992 m. pasibaigus Atkuriamojo Seimo įgaliojimams, atsidėjo kūrybiniam darbui, leido poezijos knygas.
1990 m. apdovanotas Poulio Lauriceno tarptautine laisvės premija, 1999 m. ‒ Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2002 m. jam įteikta Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigta Juozo Tumo-Vaižganto premija.
Mirė 2016 m. rugsėjo 4 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami dokumentai iš Lietuvos SSR KGB Gintautui Iešmantui, Vytautui Skuodžiui ir Povilui Pečeliūnui iškeltos baudžiamosios bylos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos nuotraukos.
Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybos informacija
