Kovos su klimato kaita ir ES Žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia bene didžiausią nerimą. Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos.
Įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą, – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai atsisakyta iškastinio kuro, traktoriai turės dirbti be dyzelino. Pasak žemdirbių, reikalavimai neproporcingai dideli ir žlugdys ūkius.
Ūkininkai įžvelgia grėsmę gamybai
Kaip rodo Grūdų augintojų asociacijos atlikta narių apklausa, net 46 proc. apklaustųjų atsakė, kad Žaliojo kurso įgyvendinimą mato kaip grėsmę gamybai ir pajamoms, kad jos sumažės. Kaip galimybę plėtrai mato tik 14 proc. augintojų. Galimybės siejamos su technologijų tobulinimu,– tikisi paramos išmaniesiems purkštuvams, tręštuvams ir kitai išmaniajai technikai. 23 proc. ūkininkų pabrėžė, kad daug kas priklausys nuo valdžios institucijų sprendimų, kaip jos dirbs įgyvendindamos Žaliąjį kursą, 15 proc. apklaustųjų sakė apie tai dar neturintys nuomonės ir toliau stebės situaciją. Tai kad daug ūkininkų mato grėsmę, reiškia, kad jie to Žaliojo kurso nelaukia, todėl valdžios institucijos turi teikti daugiau informacijos, rengti diskusijas su žemdirbiais, išklausyti jų nuomonės.
Žemės ūkio tarybos siūlymų nenori girdėti
Tačiau anot Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo, tuo pačiu ir Žemės ūkio tarybos atstovo, Igno Jankausko, žemdirbių nenorima girdėti. Šiuo metu rengiama daug dokumentų, pagal kuriuos bus įgyvendinamas Žaliasis kursas, maždaug trečdalis, o kai kada ir daugiau tų dokumentų liečia žemės ūkį, reglamentuos žemdirbių veiklą. Bet Aplinkos ministerija bei prie jos esantis Nacionalinis kovos su klimato kaita komitetas esą ignoruoja Žemės ūkio tarybos, jungiančios 10 žemdirbių asociacijų, kuriose yra daugiausia Lietuvos ūkininkų ir bendrovių, gaminančių žemės ūkio produkciją, siūlymus.
„ Manome, tai rodo ir etiketo praktika,– jeigu sprendžiami klausimai, susiję su žemės ūkiu ar kita sritimi, turi būti išklausyta ir tos srities atstovų nuomonė.
Dabar matome, kad Nacionaliniame klimato kaitos komitete diskutuojant apie tokius svarbius dokumentus, kaip Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė, Nacionalinis energetikos ir klimato kaitos planas, žemdirbių nuomonė dėl minėtų dokumentų kūrimo yra nepageidaujama. Žemės ūkio taryba kreipėsi su prašymu, kad į Nacionalinį klimato kaitos komitetą būtų įtrauktas ir tarybos atstovas. Gavome atsakymą, jog to nebus padaryta, o pasiūlymus galite teikti, jums atstovauja Žemės ūkio ministerija. Tai stebina, nes tame komitete yra 26 nariai, tarp jų ir Pramonininkų konfederacijos, Miškų savininkų asociacijos bei kitų verslo asociacijų atstovai. Galima pastebėti, kad ten yra ir Žemės ūkio rūmų atstovas, bet mes daugybę kartų sakėme, kad ŽŪR, finansuojami iš valstybės biudžeto, tinkamai neatstovauja žemdirbiams.
Prieš keletą metų susikūrus Lietuvos žemės ūkio tarybai, jungiančiai didžiąją šalies žemės ūkio produkcijos dalį gaminančius žemdirbius, Žemės ūkio rūmai prarado monopolistinę teisę atstovauti žemės ūkį visuose forumuose, darbo grupėse ir kt. Tai yra visiems aišku, tačiau pasirenkami tie, kurių nuomonė palanki, kurių nuomonė kontroliuojama, visaip vengiant aktyvių žemdirbių organizacijų nuomonės. Tokiu būdu bijoma stiprių, skaičiais pagrįstų žemdirbių argumentų. Mūsų nuomone, formuojant aplinkosaugos politiką kaip tik reikėtų nebijoti oponento. Ir antra, šnekėti apie žmones, spręsti jų likimus, nedalyvaujant žemdirbių atstovams mažų mažiausiai yra neetiška“,– piktinosi I. Jankauskas.
Pasak jo, neseniai Aplinkos ministerijos surengta diskusija dėl Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės buvusi tendencinga: daugiausia pasirinkti pranešėjai, kurie sakė, kad Žaliojo kurso kartelę reikia užkelti dar aukščiau. Pasisakė gamtosaugos organizacijos, Pramonininkų konfederacijos atstovai, o žemdirbiams buvo pasakyta – laukite,– eilės tvarka galėsite kalbėti. Matyt, sudarant darbotvarkę, apie žemdirbius nebuvo pagalvota.
Aplinkos viceministrė: pripažinti klimato krizę ir ieškoti sprendimų
Paprašius Aplinkos ministerijos komentaro, kodėl ignoruojamos žemdirbių organizacijos, ar būtų galimybė į Nacionalinį Klimato kaitos komitetą, kuris formuoja klimato kaitos valdymo politiką pakviesti Žemės ūkio tarybos atstovą, ministro komunikacijos patarėjas Marijus Gailius atsakė, kad viceministrė Gintarė Krušnienė žemdirbiams tai yra išsakiusi viešos konsultacijos metu. Daugiau dabar esą nėra ko pridurti. Taigi,– ministerijos pasiūlytas viceministrės ir Klimato kaitos komiteto vadovės G. Krušnienės komentaras.
„Fiksuoju didžiulį žemdirbių nerimą ir baimę, kad Klimato kaitos darbotvarkė suvokiama, kaip grėsmė žemės ūkio veiklai, išlikimui. Esą, kad ateityje daug kas bus uždrausta, bet man atrodo, kad Klimato kaitos darbotvarkėje tokio imperatyvo nėra.
Klimato politika nekelia grėsmės maisto gamybai, kad mes negaminsime maisto. Ne apie tai kalba, galime susidėti saugiklius. Esmė yra neneigti, kad Klimato krizė vyksta, susitelkti, ieškoti technologinių sprendimų. Štai klausia, kaip bus, kai atsisakysime iškastinio kuro, kuo varysime traktorius po 2040 metų? Švedija žada nuo 2030 metų turėti traktorius, žemės ūkio techniką nenaudojančius iškastinio kuro. Ji žada naudoti biodegalus, biodujas, elektrą. Kai kurios šalys, pripažindamos Klimato krizę, ieško sprendimų. Tad, kai pakankamai daug šalių ras tuos sprendimus, jie taps privalomi visur.
Tad labai norime su žemės ūkio sektoriumi sutarimo, kad klimato krizė vyksta, kad reikia ją spręsti, bet jokiu būdu ne veiklos ribojimu“,– dėstė G. Krušnienė.
Žemdirbiai rankų nenuleis
Grūdų augintojų asociacijos, tuo pačiu ir Žemės ūkio tarybos atstovas I. Jankauskas neatsisako minties siekti, kad tarybos atstovas patektų į Nacionalinį klimato kaitos komitetą. Jeigu tai nepavyktų, Žemės ūkio taryba siūlytų prie Žemės ūkio ministerijos įkurti bendrą su žemdirbiais komitetą, kuris parengtų bendrą nuomonę dėl kokių nors Klimato kaitos priemonių. Tuomet ministerijos atstovas suderintą su žemdirbiais ir atitinkamomis organizacijomis nuostatą pateiktų Nacionaliniam klimato kaitos komitetui.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija
