Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministrai aptarė rinkos situaciją po invazijos į Ukrainą. Reaguodamas į Ukrainos prašymą, ministras Kęstutis Navickas paragino šalis nares pasikliauti Ukrainos pasirengimu tiekti ES reikalingus ekologiškus baltyminius pašarus ir neskubėti naudotis numatyta išimtimi dėl jų trūkumo. Jis taip pat išsakė paramos Lietuvos ūkininkams poreikius.
„Kritinė situacija, kai tik prasidėjus karui Ukrainoje buvo sutrikdytos tiekimo grandinės, keičiasi. Ukraina pasiryžusi užauginti pakankamą derlių, kad ekologiškų baltyminių pašarų ES nepritrūktų. Džiugina tai, kad eksporto galimybės iš Ukrainos gerėja – tiek solidarumo keliais, tiek per atvertus Juodosios jūros uostus. Turime dėti visas įmanomas pastangas, kad taip būtų ir toliau“, – pabrėžė ministras.
Tai, anot ministro, yra dar viena svarbi galimybė parodyti taip reikalingą solidarumą, kuris reikšmingas šios valstybės ekonomikai, ūkininkams, o kartu naudingas ir ES.
„Palaikome prekybos su Ukraina liberalizavimą. Svarbu remti Ukrainos ekonomiką, skatinti gilesnę šios valstybės integraciją į ES, spręsti prekybą palengvinančius klausimus, žinoma, atsižvelgiant ir į mūsų gamintojus.“, – kalbėjo ministras K. Navickas.
Stiprėja paramos poreikis Lietuvos ūkininkams
Taryboje ministras taip pat kalbėjo apie Lietuvos ūkininkų patiriamus sunkumus ir priemones jiems sušvelninti. Pirmąjį pusmetį suteikta išimtinė sureguliavimo parama prisidėjo prie kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių gyvybingumo išsaugojimo. Deja, žemės ūkio gamybos sąnaudų kaštai toliau didėja.
„Mus ypač paveikė beprecedentis elektros energijos kainų augimas. Itin sunku nuo energijos kaštų labiausiai priklausomiems sektoriams: gyvulininkystės, sodininkystės (ypač obuolių augintojams) ir daržininkystės (šiltnamių). Prie išaugusių kaštų prisideda ir papildomi iššūkiai, tokie, kaip afrikinis kiaulių maras. Todėl paramos priemonių poreikis ne tik nedingo, bet dar labiau sustiprėjo.
Nacionaliniu lygiu stengiamės padėti amortizuoti sunkumus, esame numatę priemones, kad sušvelnintume energijos kainų augimo poveikį visiems ūkio sektoriams. Tačiau visų pirma reikia ES lygmens veiksmų bei sprendimų. Parama neturi priklausyti vien tik nuo atskirų valstybių nacionalinio finansavimo galimybių“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.
Reaguodamas į Europos Komisijos paskelbtus planus pateikti komunikatą dėl trąšų, ministras nurodė norintis jame pamatyti realius siūlymus situacijai gerinti, daugiau dėmesio alternatyviems, novatoriškiems sprendimams trąšų gamyboje, efektyvesniam prieinamų trąšų naudojimui.
„Bet kokie ES sprendimai šiuo klausimu turi būti principingi, nešvelninantys Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų“, – apibendrino Lietuvos žemės ūkio ministras.
