Valstybinių miškų urėdija tradiciškai paminėjo inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“. Visuose 26 įmonės regioniniuose padaliniuose iškelti inkilai, skirti pasitikti grįžtančius paukščius, taip prisidedant prie jų išlikimo bei gamtos išsaugojimo.
„Inkilų kėlimo šventės metu visoje šalyje kasmet iškeliama apie 3-4 tūkst. inkilų. Renginiuose, kuriuos organizuojame maždaug 50-yje skirtingų vietų visoje šalyje, miškininkai kasmet išsamiai papasakoja, kokios yra inkilų gamybos ir kėlimo taisyklės, parodo, kaip juos kabinti, pasidalija žiniomis apie paukščių rūšis, jų perėjimo, maitinimosi ypatumus. Deja, dėl karantino visoje Lietuvoje, šiais metais inkilus miške iškėlė patys miškininkai, nors paprastai šventėje daugiausiai dalyvauja darželinukai ir moksleiviai.
Gyventojai gali inkilus kelti ir patys, tačiau tam, kad juose paukščiai saugiai perėtų savo jauniklius, reikia žinoti, kaip tą teisingai atlikti. Tinkamai parinkus vietą ir iškėlus reikiamą inkilą galima tikėtis jame įsikursiančių sparnuočių. Gaminti ir kabinti inkilus išties prasminga, kadangi gausybei paukščių jie tampa naujais namais“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.
Pavasarį į tėvynę grįžtantys paukščiai ieškosi tinkamos vietos perėti – vieni suka lizdus atviresnėse vietose ar šakų tankmėse, kiti ieško lizdui sukti saugesnės slėptuvės drevėse ar apleistuose uoksuose. Šie paukščiai, trūkstant natūralių slėptuvių, kuo puikiausiai įsikuria ir inkiluose, iškeltuose miškuose, soduose ar parkuose. Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.
Keliant inkilus reikia atsižvelgti į pagrindines taisykles, kad inkilas suteiktų saugų prieglobstį jame įsikursiantiems paukščiams. Inkilai turi būti gaminami iš neobliuotų lentų, kad užaugę jaunikliai galėtų lengvai įsikabinti. Dažyti inkilų taip pat nerekomenduojama, nes nedažytos lentos natūraliai patamsėja ir inkilas labiau susilieja su gamta. Inkilai geriau užimami, jei landa atsukama į rytų, pietryčių ar pietų pusę, o kėlimo aukštis – 3-5 metrai. Svarbu iškelti inkilą taip, kad jis būtų stabilus, lengvai pastebimas ir šakos netrukdytų prie jo lengvai priskristi.
Miškininkai perspėja, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelių metų. Todėl rekomenduojama inkilus kelti ištisus metus, kai tik jis įsigyjamas ar pagaminamas, nelaukiant pavasario. Inkilas suteikia prieglobstį ne tik paukščiams perėjimo laikotarpiu – jame gali nakvoti įvairūs paukščiai, apsigyventi vabzdžiai ar kaupti maisto atsargas miegapelės.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
