Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiais metais naujai aptvers net 1400 miškuose esančių skruzdėlynų, kurie dažnai tampa šernų taikiniu.
„Kenkėjais ir lervomis mintančios skruzdės ypač svarbios miško ekosistemai. Dėl to jos ir vadinamos miško sanitarėmis bei darbininkėmis.
Tačiau kuo didesnis skruzdėlynas – tuo labiau vilioja šernus. Skruzdėlynai pritraukia šernus dėl to, kad nuo jų besigindamos skruzdės gausiai purškia skruzdžių rūgštį. Ši rūgštis atbaido kitus parazitus, esančius ant šernų kailio – blusas, utėles ar įvairias erkutes. Todėl šernai kartais ne tik aktyviai knisa skruzdėlynus, bet ir juose voliojasi, taip pat rankioja skruzdžių kiaušinius ir lervas, ir jų žala skruzdžių kolonijai tampa nepataisoma“, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Kartenos girininkas Vytautas Lukauskas.
Girininkai, pamatę miške naujai besiformuojantį skruzdėlyną, jį aptveria, taip pat sutaiso ir keičia naujais pasenusius ar pažeistus aptvarus. Tam pasirenka skirtingus būdus, kaip apsaugoti skruzdėlynus – miške galima pamatyti aptvertus ir trikampe, ir keturkampe tvorele. Jų kuolai smeigiami kuo toliau nuo skruzdėlyno, kad nepažeistų jo požeminės dalies.
Pasak V. Lukausko, miške girininkai aptinka įspūdingo dydžio skruzdėlynų – didžiausias jo matytas siekė daugiau nei pusantro metro aukščio.
“Įdomu, kad tai ką matome miške ant žemės – tik mažoji dalis skruzdžių kolonijos, nes didžioji dalis skruzdėlynų įsikūrusi net iki dviejų metrų po žeme. Ten – didžiulis ertmių, tunelių labirintas, kuriame verda skruzdžių gyvenimas. Yra skruzdžių kolonijų, kurios gyvuoja jau daugiau nei dešimt metų toje pačioje vietoje“, – sakė V. Lukauskas.
Skruzdėlynus taip pat atakuoja ir meletos, tačiau paukščiai nepadaro tokios žalos kaip šernai.
Miškininkai pastebi į skruzdėlyną įmintą ir žmogaus pėdą ar įsmeigtą pagalį – kartais miško lankytojai neapdairiai įlipa į skruzdėlyną ar smalsumo vedini jį išdrasko pagaliais.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
