Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai tebėra vieni prasčiausių Europoje. Vyrai mūsų šalyje vidutiniškai gyvena beveik dešimtmečiu trumpiau nei moterys, o sveiko gyvenimo trukmė siekia vos 58,9 metų, ir tai yra gerokai mažiau nei daugelyje Europos šalių.
Lapkričio 19-ąją minint Tarptautinę vyrų dieną, šeimos gydytojas Ignas Klėjus primena seną bėdą – lietuviai vyrai linkę ignoruoti pirmuosius ligų simptomus ir į gydytojus kreipiasi per retai arba pavėluotai.
„Pagal sveiko gyvenimo trukmę, pastaraisiais metais Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste užėmė 25 vietą. Šie skaičiai rodo ne tik mūsų visuomenės potencialą sveikatos priežiūros srityje, tačiau ir tam tikrus elgesio modelius, kuriais pasižymi vyrai. Jie į gydytojus kreipiasi rečiau, dažniau ignoruoja pirmuosius negalavimus, nėra linkę imtis veiksmų, kad užkardytų rimtas ligas“, − sako I. Klėjus.
Šeimos gydytojas priduria, kad vyrams taip pat dažniau diagnozuojamos sunkios ligos – plaučių, storosios žarnos, kepenų, skrandžio vėžys, taip pat išskirtinai vyrams būdingos prostatos ligos. Šiuolaikinio žmogus rykštė − širdies ir kraujagyslių ligos − vyrams taip pat pasireiškia maždaug dešimtmečiu anksčiau nei moterims.
„Vyrai yra linkę simptomus „ištverti“ arba laukti, kol jie praeis savaime, todėl dažnai į gydytojus kreipiasi pavėluotai. Tarp vyrų dažniau paplitę žalingi įpročiai, įskaitant rūkymą ir alkoholio vartojimą. Vyrų sveikatai įtakos turi ir su tariamu vyriškumu bei „stipriąja lytimi“ susiję stereotipai – įsitikinimas, kad rūpestis sveikata yra silpnumo ženklas“, – sako gydytojas.
Kaip pas gydytojus patekti greičiau
I. Klėjus pastebi, kad dalis pacientų vyrų skundžiasi lėtu sveikatos sistemos prieinamumu, sudėtinga registracija ir tai tampa dar viena priežastimi jiems pas gydytojus negrįžti.
„Lietuvos draudimo“ atliktas tyrimas rodo, kad vyrams (73 proc.) dar labiau negu moterims (67 proc.) yra svarbi galimybė greitai patekti pas gydytoją. Deja, bet valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose eilėje pas specialistą gali tekti palaukti ir kelis mėnesius.
„Norėdami patekti pas gydytoją specialistą bene trečdalis šalies gyventojų įprastai eilėje laukia 2-3 mėnesius, dar bene ketvirtadalis – daugiau nei tris mėnesius. O dar pridėkime laukimo pas šeimos gydytoją laiką dėl siuntimo pas specialistą. Ilgas laukimas gali atbaidyti nekantresnį pacientą“, – pastebi Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.
A. Zinevičius priduria, kad svarbu ieškoti būdų, kaip trumpinti patekimo pas gydytoją laukimo laiką ir skatinti gyventojus rūpintis savo sveikata nelaukiant, kol simptomai taps dar rimtesni. Todėl vienu iš pasirinkimų vis dažniau tampa papildomai pasirenkamas privatus sveikatos draudimas, kuris leidžia naudotis greičiau suteikiamomis mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose.
Remiantis tyrimo rezultatais, 35 proc. privačių gydymo įstaigų lankytojų, norėdami patekti pas gydytoją specialistą, laukia iki 3 darbo dienų. Jie taip pat yra gerokai dažniau patenkinti patekimo pas gydytojus terminais (48 proc.), palyginti su tais pacientais, kurie daugiausiai lankosi tik valstybinėse gydymo įstaigose (18 proc.).
Gydytojų rekomendacijos vyrams
Šeimos gydytojo teigimu, vienas paprasčiausių, bet veiksmingiausių būdų pasirūpinti savo sveikata – bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją. Toks vizitas padeda įsivertinti gyvenimo būdą, aptarti rizikos veiksnius ir atlikti pagrindinius tyrimus, kurie dažnai atskleidžia potencialius sveikatos iššūkius dar tada, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas.
„Sveikatos problemų neretai nustatoma ir jauniems vyrams: dvidešimtmečiams gali būti ryškus vitamino D ar geležies trūkumas, skydliaukės sutrikimai, virškinimo ar žarnyno problemos. Maži, bet reikšmingi rodikliai tiesiogiai veikia energijos lygį, miegą, darbingumą ir emocinę savijautą. Dažnai būtent nedideli vitaminų ar mineralų trūkumai lemia nuovargį, miego sutrikimus, nerimą ir sumažėjusią energiją, ir tai tiesiogiai lemia gyvenimo kokybę“, – akcentuoja gydytojas.
Metams bėgant, savimi rūpintis – būtina
Pasak I. Klėjaus, apie 45–50 gyvenimo metus vyrams atsiranda naujų sričių, kurias rekomenduojama reguliariai tikrinti. Šiame amžiuje svarbu atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, leidžiantį anksti aptikti prostatos pokyčius, taip pat įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę – nuo lipidų profilio iki išsamesnių instrumentinių tyrimų. Šiuo laikotarpiu taip pat svarbus kepenų, inkstų ir skydliaukės funkcijos stebėjimas, nes šių organų pokyčiai dažnai vystosi be aiškių simptomų.
„Vis tik tyrimų pradžią neturėtų lemti vien tik amžius. Jei šeimos narių rate yra buvę ankstyvų infarktų, insultų, prostatos ar storosios žarnos vėžio atvejų, tyrimus reikėtų pradėti gerokai anksčiau ir atlikti juos dažniau. Genetinė rizika yra vienas reikšmingiausių sveikatos veiksnių, todėl atsakinga profilaktika gali iš esmės pakeisti ligos eigą arba padėti jos visiškai išvengti“, – pabrėžia gydytojas.
Pasak specialisto, nors vyrai gydytojo kabineto duris yra linkę praverti rečiau, kai jiems suteikiama laiko ir erdvės atviram pokalbiui, jie supranta rūpesčio savimi svarbą. „Kiekvienas puoselėja norą gyventi ilgai, būti tėvu, tapti seneliu. Rūpintis sveikata nėra silpnumo ženklas – tai atsakomybė už saugią savo ateitį“, – pabrėžia I. Klėjus.
Apie tyrimą
Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
