Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) palankiai vertina Europos Komisijos (EK) pristatytą pirmąją Europos Sąjungos (ES) kovos su skurdu strategiją, kuria siekiama iki 2050 metų padėti panaikinti skurdą ES ir taip pat spartinti pažangą, įgyvendinant 2030 metų tikslą, – sumažinti skurdo ar socialinės atskirties riziką patiriančių žmonių skaičių bent 15 milijonų.
Strategija grindžiama visapusišku požiūriu į skurdo prevenciją ir apsaugą nuo skurdo visais žmogaus gyvenimo etapais.
Nuoroda į strategiją: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_26_946
EK Pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad „skurdas ir atskirtis yra iššūkiai, kuriuos galime ir privalome įveikti“, o orumas, galimybės ir lygybė turi išlikti pagrindinėmis Europos vertybėmis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės teigimu, socialinis saugumas yra visuomenės pagrindas.
„Kovos su skurdu priemonės turi pasiekti kiekvieną žmogų – nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, amžiaus ar socialinės padėties. Europos Komisijos siūloma strategija sustiprina kryptį, kurios nuosekliai laikosi ir Lietuva – investuoti į žmones, kokybiškas darbo vietas, vaikų gerovę ir prieinamas paslaugas“, – sako ministrė J. Zailskienė.
Kartu su šia strategija pasirodė dar trys ją papildantys dokumentai: Sustiprintas Vaiko garantijų dokumentas; Tarybos rekomendacija dėl kovos su būsto atskirtimi; Komunikatas „Neįgaliųjų teisių strategijos stiprinimas iki 2030 m.“.
EK duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 93 milijonai europiečių – daugiau nei kas penktas ES gyventojas – susiduria su skurdo ar socialinės atskirties rizika.
Strategija orientuojasi į tris pagrindines kryptis: pirma – kokybiškos darbo vietos visiems, antra – prieinamos paslaugos ir adekvati pajamų parama, trečia – koordinuoti veiksmai kovojant su skurdu.
Dėmesys žmogui visais gyvenimo etapais
Naujoji strategija grindžiama gyvenimo ciklo principu – nuo vaikystės iki senatvės. Joje numatomos priemonės, skirtos užkirsti kelią skurdui įvairiais gyvenimo etapais bei nutraukti iš kartos į kartą perduodamo skurdo ciklą.
Strategijoje didelis dėmesys skiriamas vaikams ir šeimoms. Stiprinama Europos vaiko garantijų sistema, siekiant užtikrinti geresnį švietimo, sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitų būtinų paslaugų prieinamumą. Numatomos papildomos iniciatyvos tėvų užimtumui skatinti, ankstyvojo ugdymo paslaugoms plėsti bei vaikų skurdui mažinti.
Jauniems žmonėms numatoma stiprinti integraciją į darbo rinką, kokybišką užimtumą ir pagalbą pereinant iš švietimo sistemos į savarankišką gyvenimą. Taip pat planuojama geriau koordinuoti Vaiko garantijų ir Jaunimo garantijų priemones.
Vyresnio amžiaus žmonėms strategijoje numatytos priemonės, susijusios su adekvačiomis pensijomis, galimybėmis ilgiau išlikti darbo rinkoje bei stipresne socialine apsauga.
Daugiau dėmesio būsto prieinamumui
EK taip pat pristatė Tarybos rekomendaciją dėl kovos su būsto atskirtimi. Joje akcentuojama būtinybė pereiti nuo skubios pagalbos prie ilgalaikių sprendimų ir prevencijos.
Valstybėms narėms siūloma stiprinti ankstyvąją pagalbą žmonėms, kuriems gresia būsto praradimas; plėsti socialinio ir įperkamo būsto pasiūlą; kurti į žmogų orientuotas pagalbos sistemas benamystę patiriantiems žmonėms.
Stiprinama žmonių su negalia įtrauktis
Kartu EK pristatė ir komunikatą dėl Neįgaliųjų teisių strategijos stiprinimo iki 2030 metų.
Šiuo metu ES gyvena apie 90 milijonų žmonių su negalia, tačiau jų užimtumo lygis išlieka gerokai mažesnis nei kitų gyventojų, o skurdo ar socialinės atskirties rizika – beveik dvigubai didesnė nei ES vidurkis.
Numatoma gerinti žmonių su negalia galimybes dalyvauti darbo rinkoje; stiprinti savarankiško gyvenimo ir bendruomeninių paslaugų plėtrą; gerinti transporto, būsto ir viešųjų paslaugų prieinamumą; skatinti įtrauktį švietime ir visuomeniniame gyvenime; plėtoti pagalbinių technologijų ir dirbtinio intelekto sprendimus žmonėms su negalia.
Valstybės narės taip pat raginamos stiprinti specialistų kompetencijas prieinamumo srityje, didinti visuomenės informuotumą ir užtikrinti geresnį duomenų apie žmonių su negalia situaciją rinkimą.
Kovai su skurdu – bendros Europos investicijos
EK pabrėžia, kad kovai su skurdu būtinas koordinuotas veikimas ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
SADM pažymi, kad Lietuva ir toliau nuosekliai stiprins socialinę apsaugą, investuos į žmonių užimtumą, šeimų gerovę, socialinių paslaugų plėtrą bei pažeidžiamiausių visuomenės grupių įtrauktį. Valstybės pažangos strategijoje „LIETUVA 2050“ Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą sumažinti asmenų, susiduriančių su skurdu ar socialine atskirtimi, dalį iki 15 proc. (2025 m. apklausos duomenis buvo 26,3 proc.).
Lietuvoje prie vaikų skurdo ir socialinės atskirties mažinimo taip pat prisideda įgyvendinamas Vaiko garantijų įgyvendinimo planas. Be to, naudojant Europos socialinio fondo+ lėšas, siekiama plėtoti paslaugas labiausiai pažeidžiamoms vaikų grupėms ir jų šeimoms. Įgyvendinant šį planą, vystomos bendruomeninės, kompleksinės pagalbos paslaugos vaikams su negalia, vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, vaikams, gyvenantiems socializacijos centruose ir vaikams globos sistemoje, taip pat stiprinamos prevencinės ir ankstyvosios pagalbos priemonės. Šios investicijos padeda didinti paslaugų prieinamumą, stiprina vaikų ir šeimų socialinį saugumą bei prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo Lietuvoje.
Lietuvoje taip pat nuosekliai stiprinama būsto prieinamumo politika. Artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Vyriausybei planuojama pateikti naują Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijos projektą, kuriame labiau atliepiami pažeidžiamiausių visuomenės grupių poreikiai, įtvirtinami minimalūs socialinio būsto kokybės standartai bei kuriama efektyvesnė ir taiklesnė paramos sistema, orientuota į tuos asmenis ir šeimas, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Kartu nuosekliai didinamos ES investicijos į socialinio būsto plėtrą, siekiant plėsti būsto fondą ir mažinti socialinio būsto laukiančių asmenų eiles.
Socialinės apsaugos išmokų bazinių dydžių indeksacija kasmet užtikrina nuoseklų visų vaikus auginančioms šeimoms ir pažeidžiamiems gyventojams mokamų išmokų ir socialinės paramos augimą.
Didinant finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms, š. m. birželio 1 d. įsigalios Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kuriais išplečiama išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis – išmoka vaiko priežiūrai bus skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams ar globėjams, neturintiems pakankamo motinystės socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Taip pat didėja vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis.
Siekiant didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką, 2026 m. birželio 1 d. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais skatinama paramos gavėjų motyvacija įsidarbinti ir išlikti aktyvioje darbo rinkoje, sudarytos palankesnės sąlygos gauti paramą vienišiems tėvams, vaikams (asmenims) su negalia, taip pat peržiūrėti turto vertinimo kriterijai. Įsigaliojus šiems pakeitimams, piniginės socialinės paramos teikimas bus labiau orientuotas į pagalbą asmeniui (šeimai), didins asmenų pasitikėjimą paramos sistema.
Įgyvendinant Vyriausybės programą, užtikrinant visuotinio mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo tęstinumą ir sudarant sąlygas sveikos mitybos įgūdžių ugdymo procese dalyvauti didesniam jauniausio mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, Seimo rudens sesijai planuojama pateikti Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimus, įtvirtinant nuostatą nuo 2027 m. rugsėjo mėn. nemokamus pietus skirti mokiniams, kurie mokosi trečioje klasėje, o nuo 2028 m. rugsėjo mėn. – ir ketvirtoje klasėje besimokantiems mokiniams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
