Nežiūrint į tai, kad 2020 metais prasidėjo pasaulinė pandemija, nesaugios vištienos kiekis Lietuvoje augo. Užpernai mūsų rinkai buvo uždrausta tiekti beveik 200 tonų vištienos, o pernai šis skaičius smarkiai išaugo – net apie 260 tonų paukštienos buvo pripažintos nesaugia. Tokioje paukštienoje buvo nustatyta tarša salmonelių bakterijomis. Remiantis VMVT informacija, tokiam skirtumui įtakos galėjo turėti augantis įvežamos paukštienos kiekis. Kaip ir 2019 m., didžioji dalis nesaugios paukštienos buvo įvežta iš kaimyninės Lenkijos.
Kaip teigia VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Ema Kerekeš, 2020 metais didžioji dalis nustatytos nesaugios paukštienos buvo įvežta iš kaimyninės Lenkijos (91,5 proc.), o likusi dalis – 8,5 proc. – iš kitų šalių: Vengrijos, Rumunijos, Slovėnijos. Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovo Vytauto Tėvelio, tokia didelė iš Lenkijos įvežamos nesaugios vištienos dalis – ne atsitiktinė.
„Pirmiausiai, Lenkija yra didžiausia paukštienos augintoja tarp Europos valstybių, tad iš šios šalies importo skaičiai visuomet būdavo dideli. Kita vertus, panašu, kad dabartiniu krizės laikotarpiu smarkiai pablogėjo kaimyninės šalies paukštienos priežiūra ir technologijų išlaikymas, todėl nesaugios vištienos kiekiai sparčiai auga. Verta pastebėti, jog ne tik šiuo laiku, bet ir prieš tai jos buvo daug, nes Lenkijoje kiek kitokia paukščių auginimo sistema nei, pavyzdžiui, Lietuvoje. Pas mus ji yra koncentruota ir taikoma griežta veterinarijos tarnybos priežiūra. Tuo metu Lenkijoje viskas labiau išsklaidyta pas mažus gamintojus, tad tai kartais prasilenkia su Maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais ir todėl dažniau pasitaiko paukštienos, kuri užkrėsta salmonelėmis bei nėra tinkama vartoti“, – teigia V. Tėvelis.
Pigesnė – nebūtinai saugi
Renkantis tarp skirtingų šalių paukštienos, svarbiausia prisiminti tai, kad aukštesni gamybos ir saugos reikalavimai tiesiogiai koreliuoja su jos kaina, o perkant nesaugią, bet pigesnę vištieną – rizikuojame savo sveikata.
„Nesaugios į mūsų šalį įvežamos paukštienos nustatoma daugiau, nes įvežama vis daugiau produkcijos, o tam įtakos turi ir tiekiamų produktų kainų skirtumas. Produkcijos kaina priklauso nuo gamybos apimčių, gamybos proceso kaštų, pačios produkcijos kokybės, jos kontrolės ir šalyje taikomos mokesčių politikos. Pastebėtina, kad nors Lietuvos gamintojai dažnai negali pasiūlyti tokios žemos produkcijos kainos, kaip, pavyzdžiui, Lenkijos ar kitų šalių tiekėjai, kontrolės duomenys rodo, jog būtent lietuviška paukštiena išsiskiria savo sauga bei kokybe“, – išskiria E. Kerekeš.
Anot LPA vadovo V. Tėvelio, vietinė paukštienos produkcija išsiskiria itin nuodugniais patikrinimais bei priežiūra.
„Lietuvoje jau turime per eilę metų nusistovėjusią gamybą. Taigi, produkcijai naudojami paukščiai ir jų apdorojimo procesas griežtai prižiūrimi – tiek auginimo, tiek perdirbimo metu ir tai užtikrina vištienos kokybę, švarumą. Lietuviškos paukštienos kokybę liudija ir tai, kad mūsų vištieną mielai priima Skandinavijos šalys ar dideli restoranų bei valgyklų tinklai, kurie visą gaunamą produkciją tikrina papildomai. Tai rodo, kokį aukštą bendrą veterinarinį, biosaugos ir higienos lygį esame pasiekę Lietuvos paukštininkystėje ir vištienos produktų gamyboje“, – sako V. Tėvelis.
Pandemijos metu pataria būti budresniems
Renkantis paukštieną verta prisiminti, kad pandemijos metu ir pačiam vartotojui perkamą produkciją vertėtų tikrinti atidžiau.
„Pandemijos metu ypatingai patartina rinktis šviežesnę, todėl – vietinę paukštieną. Nes ta pati Lenkija, kuri yra didžiausia Europos paukštienos gamintoja, šiuo metu, kaip ir visas pasaulis, susidūrė su pandemijos problemomis. Kaip žinia, užsidarė vakarų Europos senbuvių valgyklų, restoranų, viešbučių tinklai ir Lenkijos ūkiams dabar reikia visą tą susidariusią perteklinę produkciją išparduoti. Todėl šiuo atveju yra didesnė tikimybė, kad tiek auginimo, tiek gamybos ar perlaikymo laikotarpyje bus pažeisti reikalavimai. Tuo metu lietuviška paukštiena galutinį vartotoją pasiekia per trumpiausią įmanomą laiką. Kita vertus, visuomet reikia žiūrėti ir į terminus, įsitikinti, ar nėra pažeista pakuotė, kadangi vištiena parduodama supakuota, sufasuota“, – atkreipia dėmesį LPA vadovas.
Ko nepamiršti jau renkantis paukštieną?
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Ema Kerekeš atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis aspektas, darantis įtaką vištienos saugumui, yra joje esančios bakterijos, kurios gali būti patogeniškos, t. y. galinčios sukelti infekciją žmogaus organizme. Labiausiai paplitęs būtent toks patogeninis mikroorganizmas vištienoje yra Salmonella spp. bakterijos, tačiau jos nėra pastebimos plika akimi.
Todėl VMVT dalinasi trumpa atmintine, ko nepamiršti ir į ką atkreipti dėmesį, perkant paukštieną prekybos vietose:
- visada atkreipti dėmesį į produkcijos tinkamumo vartoti terminą – kuo šviežesnė paukštiena, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus saugi;
- įvertinti parduotuvėje ar kitoje prekybos vietoje laikomos vištienos aplinkos sąlygas – paukštiena turėtų būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje (tas pats galioja ir laikant vištieną namų sąlygomis);
- prekyboje matoma paukštiena turėtų būti sandariai supakuota, o pakuotė – nepažeista, švari, sausa;
- jei renkamasi įsigyti sveriamą paukštieną, pardavėjas turi dėvėti pirštines, ją sandariai supakuoti ir švarioje pakuotėje perduoti prekę pirkėjui;
- šviežia paukštiena turėtų būti švari ir be jokių matomų pašalinių priemaišų, neturėtų jaustis pašaliniai kvapai, matytis kraujosruvų ar kraujo likučių;
- norint užtikrinti savo pačių saugumą ir įsigytos paukštienos kokybę, būtina užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas bei higieną ir namuose: paukštieną pakankamai termiškai apdoroti, šaldytuve atskirti jau paruoštus vartoti produktus ir šviežią paukštieną, kad nesusidarytų kryžminė tarša, panaudojus įrankius šviežiai paukštienai ruošti juos tinkamai nuplauti (peilius, pjaustymo lenteles ir kt.) ir tik tada naudoti kitiems produktams ruošti.
VMVT
