Rugsėjo 11-osios atakos visam laikui pakeitė ne tik JAV, bet ir likusio pasaulio veidą. Vis dėlto net ir patys amerikiečiai dėl išpuolio nesilaiko vieningos pozicijos – dalis jų tiki, kad jį sukėlė ne teroristinė grupuotė „al-Qaeida“, o pati JAV vyriausybė. Vokiečių dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ) pasikapstė po kelias populiariausias konspiracijos teorijas.
Vienas svarbiausių tokių teorijų šalininkų klausimų – kaip skurdi, menkai ginkluota ir tuo metu vienoje skurdžiausių pasaulio valstybių – Afganistane – besislapstanti „al-Qaeida“ galėjo surengti tokį gerai apgalvotą ir milžiniškų resursų pareikalavusį išpuolį prieš vieną galingiausių pasaulio šalių?
Gandai netruko plisti, o tarp sklandančių istorijų buvo galima girdėti kaltinimus Izraelio žvalgybai „Mossad“ bei spėliones, jog sprogimus sukėlė ne į Dvynių bokštus ir Pentagoną įsirėžę teroristų užgrobti lėktuvai, o ten jau anksčiau paslėpti sprogmenys. Buvo rastas ir motyvas: esą JAV galingieji tik ieškojo preteksto, leisiančio pradėti karą Vidurio Rytuose.
Šių konspiracijos teorijų plitimas, anot NZZ, nestebina. Kur kas įdomiau, kurios jų vis dar gajos ir praėjus 20 metų po žiauriausio teroristinio išpuolio moderniojoje istorijoje – anot apklausų, maždaug ketvirtadalis amerikiečių tiki, jog Rugsėjo 11-oji buvo vidaus, o ne išorės priešų darbas.
Puiki dirva antisemitizmui augti
Internetinės paieškos portaluose konspiracijos teorijų netrūksta – vos suvedus raktinius žodžius, pasipila šimtai tūkstančių paieškos rezultatų, skelbiančių „tikrąją tiesą“ ir neigiančių oficialių tyrimų išvadas. Tarp jų – ir žymių JAV politikų pasisakymai. Pavyzdžiui, buvusios demokratės parlamento narės ir Žaliųjų partijos kandidatės į prezidentus Cynthios McKinney twitterio paskyroje galima rasti teiginius, jog ataką surengė sionistai. Šios teorijos sekėjų nejaudina faktas, kad tarp beveik 3 tūkst. Dvynių bokštų aukų buvo ir pačių žydų. Prie teorijų plitimo prisidėjo ir garsus režisierius Spike‘as Lee su savo dokumentiniu filmu ir interviu amerikiečių dienraščiams, kuriuose teigia, jog bokštų nebūtų įmanoma sugriauti naudojant tik lėktuvus.
Nors tokios teorijos toli gražu neturi pakankamai svarių įrodymų, vis dėlto jos parodo amerikiečių polinkį savo pačių išrinktą valdžią vertinti su geru žiupsniu skepticizmo ir nepasitikėjimo. 1941 m. japonų ataka JAV karinėje bazėje Perl Harbore susilaukė panašių vertinimų – esą tuometinis JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas tyčia leido japonams susprogdinti uostą tam, kad gautų pateisinamą priežastį įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą.
Pasak žymaus konspiracijos teorijų tyrėjo ir politologo Josepho Uscinskio, šios teorijos yra pasitelkiamos kaip silpnųjų ginklas prieš valdančiuosius. Jomis gali naudotis ir patys politikai, siekiantys sudoroti savo priešininkus. Pavyzdžiui, Rugsėjo 11-osios konspiracijos teorijos labiau paplitusios tarp demokratų – tai galima sieti su faktu, kad atakų metu valdžioje buvo respublikonai. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat nevengė pasišvaistyti nepatikrintais faktais, kurie terštų jo konkurentų vardą ir reputaciją, ir reiškė paramą tokiems judėjimams, kaip „QAnon“.
Išpuoliai be lėktuvų?
Anot NZZ, ši teorija tikina, kad visame pasaulyje priimta versija, esą Dvynių bokštų griūtį sukėlė į juos įsirėžę lėktuvai, yra klaidinga ir sufabrikuota – nepaisant to, kad šimtai tragedijos liudininkų tai užfiksavo vaizdo įrašuose ir nuotraukose. Ronaldas Bleieris prieš dvejus metus išleido knygą, kurioje aiškina, kad menkai patyrusiems pilotams būtų sunku nukreipti lėktuvus tiesiai į bokštus, o įvykio liudininkai buvo suklaidinti ir apimti masinės psichozės.
Jei nebuvo lėktuvų, vadinasi, ir jų užgrobimas buvo suklastotas. Anot autoriaus, prieš mirtį lėktuvo keleiviai buvo priversti išplatinti klaidinančias žinutes dėl teroristų perimtos kontrolės, o tai, kad po išpuolių nė vieno iš keleivių daugiau niekas nebematė, reiškia, jog jie vėliau buvo nužudyti nežinomoje vietoje.
Nepaisant akivaizdžių šią teoriją paneigiančių faktų – pavyzdžiui, tragedijos vietoje rastų lėktuvo nuolaužų ir keleiviams priklausiusių daiktų – teorija vis dar išlieka gyvybinga, tačiau ne visi ja tikintys turi vieningą nuomonę. Anot kai kurių, atakos buvo tikros, tačiau suplanuotos paties tuometinio JAV prezidento Georgo W. Busho.
Susidomėjimas WTC-7 pastatu
Dar viena konspiracijos teorija sukasi aplink Dvynių bokštų kompleksui priklausiusį pastatą, vadinamą WTC-7. Šios nuomonės šalininkai vietoj įtikinančių atsakymų mieliau renkasi užduoti „pagrįstus klausimus“, ir nurodydami tariamus oficialios versijos trūkumus siekia visuomenėje paskleisti nepasitikėjimą ir abejones.
47 aukštus turėjęs WTC-7 biurų dangoraižis nukentėjo dėl į Dvynius įsirėžus lėktuvams kilusio gaisro ir sugriuvo pats praėjus kelioms valandoms. Tačiau teorijos šalininkai teigia, kad dangoraižis buvo specialiai sugriautas jame paslėpus sprogmenis, kadangi joks dangoraižis negalėtų visiškai sugriūti vien dėl jame kilusio gaisro.
2008 m. JAV Valstybinis standartų ir technologijos institutas sugriovė šį mitą. Po ilgų tyrimų ir analizių buvo pateiktos išvados ir patikimas paaiškinimas – krintančios Dvynių nuolaužos pažeidė atramines WTC-7 struktūras, sukėlė kelias valandas trukusius gaisrus ir susilpnino plienines bokšto atramas.
Nepaisant įrodymų, tikintieji teorija laikosi savos versijos ir kaltina tyrimus buvus nepakankamai moksliniais. Pavyzdžiui, šveicarų žurnalistas Daniele‘is Ganseris labiau remiasi į pensiją išėjusio teologo, o ne profesionalių tyrėjų nuomone, ir 2017 m. išleistoje savo knygoje rekomenduoja visą dėmesį telkti į WTC-7, o ne Dvynių, griūtį.
Išties ignoruoti visus mokslinius paaiškinimus dėl Rugsėjo 11-osios išpuolio yra patogiausias būdas išlaikyti konspiracijos teorijas gyvas, aiškina NZZ. Nė vienas iš tyrimų iki šiol nėra patvirtinęs nė menkiausio sprogmenų pėdsako nei bokštuose, nei aplink juos buvusiuose pastatuose. Vietoj to buvo nustatytos 19 lėktuvus užgrobusių asmenų tapatybės, o už atakas atsakomybę prisiėmė „al-Qaeidos“ vadovas Osama bin Ladenas ir jo padėjėjas Khalidas Sheikhas Mohammedas. Visas JAV prezidento G. W. Busho valdymo laikotarpis ilgą laiką buvo tirtas po padidinamuoju stiklu, ir jokių įrodymų, kad atakos buvo vidaus darbas, iki šiol nėra rasta.
Vis dėlto teorijos netyla. Rugsėjo 11-osios įvykiai pernelyg reikšmingi ir tragiški, kad susidomėjimas jais nuslūgtų – kaip ir neapykanta tuo metu valdžioje buvusiems politikams.
Alfa.lt inf.
