Nuo pandemijos pradžios praėjo beveik metai, tačiau vis dar ne visi gyventojai išmoko teisingai dėvėti apsaugines veido kaukes. Viena dažniausių klaidų – kaukės keičiamos per retai. BENU Sveikos odos instituto ekspertė Donata Švarcaitė sako, kad šaltuoju metu per ilgai dėvima kaukė ne tik neapsaugo nuo užsikrėtimo COVID-19, bet ir daro žalą odai po kauke. Besikaupianti drėgmė gali paskatinti odos paraudimą, spuogų atsiradimą, odos jautrumą ir uždegimą.
Specialistė įspėja – neprižiūrint odos ir nekeičiant kaukės kas kelias valandas, gali išsivystyti dermatitas ar paūmėti atopinio dermatito požymiai.
„Šiuo metu oro sąlygos labai palankios bakterijoms ir virusams daugintis, o po ilgai dėvima kauke susikaupusi drėgmė ir šiluma – geriausia terpė kenkėjiškiems mikroorganizmams. Dabar aplinkos sąlygos, kai šaltį ir vėją keičia šiluma ir sausas oras patalpose, odai yra ypač nepalankios, o nesilaikydami rekomendacijų dėl kaukių dėvėjimo jai sukeliame tikrą šoką. Trumpuoju periodu odos paraudimas ar vienas kitas spuogelis gali neatrodyti grėsmingai, tačiau, nesiimant priemonių, odoje gali pradėti vystytis uždegiminiai procesai ir išsivystyti dermatitas ar aknė”, – neteisingo kaukių dėvėjimo pasekmes vardija Sveikos odos instituto ekspertė.
Prevencija – dažnesnis kaukių keitimas
Kad veido kaukė veiksmingai apsaugotų nuo koronaviruso platinimo, ją rekomenduojama keisti bent kas 4 valandas. Tačiau vaistininkė siūlo atsižvelgti ir į aplinkybes, kada kaukė dėvima. Pvz., patalpose gali užtekti per dieną pakeisti 1-2 kaukes, tačiau ilgiau būnant lauke jų keitimas turėtų būti dažnesnis.
„Įvertinkite, ar kaukė nėra sudrėkusi. Kvėpuojant šaltame ore po kauke kondensuojasi iškvepiami garai, todėl lauke kaukė šlampa greičiau, o sudrėkusi kaukė nebeatlieka savo apsauginės funkcijas. Be to, susikaupusi drėgmė ir iškvepiama šiluma skatina bakterijų dauginimąsi ant odos, uždegiminių procesų vystymąsi. Žiemą mūsų oda yra jautresnė, todėl mažiau atspari išorės veiksniams. Kad oda pažeista, išduos paraudimas, spuogelių ar papulių atsiradimas, dirginimas, odos šerpetojimas”, – vardija D. Švarcaitė.
Tinkama higiena – sveikos odos pagrindas
Bet kokiu metų laiku sveika oda prasideda nuo tinkamos higienos. Tačiau šiuo metu jai reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Pasak BENU odos priežiūros specialistės, vanduo nepašalina nei susikaupusių nešvarumų, suragėjusių ląstelių, nei ant odos besidauginančių mikroorganizmų. Ryto rutiną reikia pradėti nuo odos prausimo specialiais prausikliais, parinktais pagal odos būklę. Šiuo metu ypač naudingi prausikliai, turintys antibakterinių savybių.
Švariai nuprausus odą, reikia atstatyti jos pH balansą – tam skirti tonikai, kurie odą ir sudrėkina. Kitas svarbus žingsnis – drėkinamasis kremas, kurį žiemą reikėtų tepti ne vėliau kaip 30 min. iki išėjimo į lauką. Jeigu oda labai sausa, pažeista, drėkinamąjį kremą keiskite atstatomuoju.
„Odos drėkinimas šiuo metų laiku yra labai svarbus. Išsausėjusios odos apsauginis lipidinis barjeras lengvai pažeidžiamas, jis nebeatlieka pagrindinės savo funkcijos – saugoti odą nuo išorinės aplinkos poveikio, bakterijų, nešvarumų. Sausa oda yra jautresnė, joje greičiau vystosi uždegimai, taip pat tokios odos ligos kaip dermatitas. Be to, odos sausumas gali paskatinti ir sebumo išsiskyrimą, galintį užkimšti odos poras ir paskatinti aknės išsivystymą”, – kodėl svarbu odą drėkinti, paaiškina Sveikos odos instituto ekspertė D. Švarcaitė.
Susiduriančioms su odos problemomis zonose, kurios yra po kauke, vaistininkė rekomenduoja vengti makiažo pagrindo ir pudros. Kosmetikos priemonės dar labiau užkemša odos poras, sutrikdo natūralią deguonies ir drėgmės apytaką. Jeigu makiažą naudojate, namuose nusiėmus kaukę, reikėtų iškart kruopščiai nuvalyti makiažą ir nuprausti veidą prausikliu.
Vakaro rutiną taip pat pirmiausia reikia pradėti nuo higienos – nuprausti veidą prausikliu, tada
sudrėkinti toniku, sudirgusią odą apsaugoti ir pamaitinti kremu, kuriame būtų tokių ingredientų kaip varis,cinkas, glicerinas, sviestmedžių sviestas. Pažeistai, jautriai, į dermatitą linkusiai odai vaistininkė pataria ieškoti kremų, ant kurių pakuotės būtų užrašas „cica” – jie padeda atstatyti apsauginį odos sluoksnį, atkuria mikrofloros balansą, turi antibakterinį poveikį.
Nepamirškite lūpų – jos itin pažeidžiamos
Po kauke slepiame ir lūpas, kurioms susidaranti drėgmė taip pat turi neigiamą poveikį. Lūpų oda yra kitokia nei veido – ji neturi apsauginio ragėjančio sluoksnio, taip pat riebalinių liaukų. Todėl lūpų oda labai lengvai pažeidžiama šalčio, vėjo, sauso aplinkos oro. Lūpos kur kas greičiau išsausėja nei veido oda, pradeda skeldėti, trūkinėti, šerpetoti.
„Viena iš klaidų, kurias daro moterys žiemą, lūpų priežiūrai apsiriboja vienu lūpų balzamu. Jo gali užtekti sveikoms lūpoms, tačiau, jeigu pastebite, kad lūpų odelė pradeda skilinėti ir šerpetoti, priežiūrai skirkite daugiau dėmesio”, – pataria D. Švarcaitė.
Šerpetojančias lūpas pirmiausia reikia nušveisti. Tam galite rinktis specialias šveičiamąsias priemones lūpoms arba pasidaryti namuose savo – iš rudojo cukraus, medaus, alyvuogių aliejaus. Nušveistas lūpas tepkite atkuriamuoju balzamu, kuris nuramins pažeistą odą, greičiau ją atkurs, padengs apsauginiu sluoksniu. Lūpų balzamo sudėtyje ieškokite glicerino, taukmedžio sviesto, alavijų ar simondsijų aliejaus, bičių vaško, pantenolio, ricinos aliejaus, vitamino E. Stenkitės lūpų po kauke nekandžioji, nelaižyti. Lūpos atspindi ir bendrą organizmo būklę, todėl gerkite daug vandens, valgykite subalansuotą, vitaminų ir mineralų turtingą maistą.
