Praėjusių švenčių nelaimingas įvykis, kai dėl slidaus kelio ir sniego gausos senolis rąstą namams pasišildyti nešėsi greta geležinkelio ir buvo traumuotas traukinio, ypač gerai iliustruoja, kad eiti geležinkelio bėgiais ar ant sankasos, kur nėra sniego, nevalia.
Žiemą prie geležinkelių gyvenantys žmonės turi elgtis ypač atsargiai ir net esant užpustytiems pėsčiųjų takams eiti ne bėgiais, o saugiu atstumu nuo jų.
„Gyventojams patogiau eiti geležinkelio bėgiais, o ne klampoti nenuvalytais ar palaidu sniegu padengtais pėsčiųjų takais. Tačiau noras greičiau pasiekti namus ar kirsti geležinkelį ten, kur papuola, dažniausiai baigiasi ypač skaudžiai”, – geležinkelius dažnai kertančių žmonių dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento direktorius Justas Petrauskas.
Ekspertas prisimena skaudžiausius pastarųjų metų įvykius, kai dėl savo neapdairumo žiemą kirsdami bėgius pėstieji buvo sužaloti ar mirtinai traumuoti.
Pasak J. Petrausko, 2016-ųjų šventinį laikotarpį ypač aptemdė nelaimingas įvykis, kai senyvo amžiaus gyventoją, einantį geležinkelio sankasa, traumavo traukinys.
„Situacija atrodė labai paprasta ir buitiška – senolis nešėsi rąstą, kuriuo planavo pasišildyti namus, ir nekreipė dėmesio į iš nugaros atvažiuojančio traukinio skleidžiamą garsinį signalą. Traukinys kliudė ilgą rąstą ir sužeidė patį asmenį. Gyventojo pasakojimu, jis manė, kad traukinys jo nekliudys, nes atstumas nuo bėgių, jo įsitikinimu, buvo pakankamas. Tačiau iš tiesų asmuo buvo pavojingoje geležinkelio zonoje (2,5 m nuo išorinio bėgio į abi geležinkelio kelio puses), nes traukinio gabaritas į šoną išsikiša gerokai daugiau nei pačių bėgių plotis”, – skaudų eismo įvykį prisimena pašnekovas.
2016-ųjų žiemą du Lentvario gyventojai, nusprendę iš darbo į namus eiti išilgai geležinkelio, iš nugaros atvažiavusio traukinio buvo mirtinai traumuoti. Traukinio mašinistui pirmą kartą panaudojus garsinį signalą, asmenys nepasitraukė nuo bėgių, nes dėl sniego sugeriamo garso, striukių kapišonų ir vartoto alkoholio signalo paprasčiausiai neišgirdo. Išgirdę antrąjį signalą ir jau pamatę traukinį pėstieji nuo bėgių, deja, nebespėjo pasitraukti ir žuvo vietoje.
Žiemos eismo įvykių suvestinėje turima netgi kurioziškų eismo įvykių – į vieną tokių pateko Lietuvos muitinės darbuotoja. Eidama tikrinti traukinio dokumentų skubanti moteris geležinkelio bėgius kirto neleistinoje vietoje, neįvertinusi slidaus geležinkelio bėgių paviršiaus paslydo ir parkrito ant geležinkelio, kuriuo judėjo traukinys. Pastebėjusi, kad nespės pasitraukti, pareigūnė atsigulė išilgai bėgių, o traukinys važiavo virš jos. Šioje situacijoje pareigūnę išgelbėjo tik greita jos reakcija ir traukinio aukštis. Moteris atsipirko tik veido sužalojimais ir nosies lūžiu, kurį patyrė griūdama ant bėgių. Tokią laimingą baigtį galima vadinti stebuklu, nes po traukiniu yra detalių ar mechanizmų, kurie gali kliudyti asmenį. Šiuo atveju tai buvo nelaimingas įvykis, tačiau labai dažnai pasitaiko adrenalino „medžiotojų”, kurie ant bėgių gulasi specialiai.
„Šis atvejis tik dar kartą pažymi, kad geležinkelis žiemą pavojingesnis nei įprastai”, – sako J. Petrauskas.
Didesnis eismo pavojus žiemą yra būdingas ir kitoms šalims – pavyzdžiui, Pietryčių Manitobos valstijoje (Kanada). Kanados policija teigia, kad nuolat susiduria su padidėjusia rizika geležinkeliuose dėl žiemos sporto entuziastų, šalia bėgių važiuojančių sniego motociklais. Taip pat kovojama su pažeidėjais, geležinkelį kertančiais neleistinoje vietoje.
„Asmenys ant bėgių iššūkis ir Norvegijai. Norvegijoje yra draudžiama kirsti geležinkelio bėgius (išskyrus geležinkelio pervažas) ir būti šalia jų. Prieš kelerius metus kalnuose įvyko keletas ypač pavojingų incidentų slidinėjimo trasose, kertančiose geležinkelio bėgius, tačiau nelaimingų eismo įvykių buvo išvengta”, – sako Norvegijos geležinkelio tarnybos generalinis direktorius Erikas Ø. Reiersøl-Johnsenas.
Keletas patarimų saugiam elgesiui prie geležinkelių:
Neikite geležinkelio bėgiais ar geležinkelio sankasa (net jei tai atrodo vienintelė patogi vieta). Sugaišite daugiau laiko, tačiau namus ar darbą pasieksite saugiai. Mažiausias saugus atstumas prie geležinkelio bėgių – ne mažiau nei 2,5 m abiejose pusėse nuo geležinkelio. Pravažiuojančio traukinio sukeliamas oro gūsis gali įtraukti pro šalį einantį asmenį ant bėgių. Atstumą lengva apskaičiuoti žingsniais: suaugusysis turėtų žengti mažiausiai 4 didelius žingsnius, vaikas – mažiausiai 9–10 žingsnių.
Žiemą traukiniai (ypač elektriniai) važiuoja labai tyliai. Eidami netoli bėgių (net ir, atrodytų, saugiu atstumu), nusiimkite kapišoną, išsiimkite ausinukus, apsidairykite – traukinys gali būti visai čia pat. Daugelis skaudžiausių įvykių įvyksta, kada asmenys eina nusisukę, traukinio važiavimo kryptimi.
Nekirskite geležinkelio tam neskirtose vietose. Žiemą bėgiai ar sankasa gali būti slidūs, apledėję, todėl negalima statyti kojos ant bėgių. Pėstiesiems saugiai kirsti geležinkelį leidžiama tik pėsčiųjų viadukais, tuneliais, perėjomis, takais, esančiais šalia automobilių pervažų. Įsitikinkite, kad nedega draudžiamasis šviesoforo signalas ir nematyti artėjančio traukinio. Nesant šviesoforo, apsidairykite į abi puses, įvertinkite oro sąlygas (pustymą, šlapdribą), matomumą ir tik visiškai užtikrinti, kad negresia pavojus, pereikite geležinkelį.
