Apie Šakių rajone, Ilguvos valsčiuje, Bundzų kaime gimusį knygnešį, lietuviškos spaudos redaktorių Joną Kriaučiūną 1934 metų laikraštis „Mūsų rytojus“ rašė taip:
„Tais laikais, kada lietuvių tauta skendėjo tamsybės spąstuose, kai nuožmus rusas laikė viską savo žiauriose rankose, kai anei rašto, anei druko mums turėti neleido, Ilguvos valsčiuje, Bundzų kaime 1864 m. 05 18 d. gimė Jonas Kriaučiūnas.
Pradžios mokslą jis išėjo Žemoje Panemunėje. Vėliau įstojo į Suvalkų gimnaziją. Baigęs universitetą grįžo į Lietuvą. Rašydavo V. Kudirkos redaguotame laikraštyje „Varpas“.
Jonas Kriaučiūnas apsigyveno Tilžėje ir visa širdimi paniro į lietuvių kalbos atgimimo darbus. Paskutinis laikraščio „Varpas“ redaktorius J. Kriaučiūnas 1897 m. Kaune buvo suimtas ir rusų žandarų pasodintas į kalėjimą.
Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno kurį laiką Vilniuje, vėliau pasitraukė į rytus. Rūpinosi lietuvių tremtiniais. Netrukus 1915 m. per Suomiją, Daniją, Vokietiją vėl sugrįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kaune. Vokiečių kaizerio vyrai buvo okupavę Lietuvą. Vokiečiai įdarbino Joną į vokiškos dvasios lietuviško laikraščio kalbos redakciją.
Maždaug tuo pačiu laiku Kriaučiūnas kartu su Adomu Jakštu slapta išleido atsišaukimą skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę. Į tai atkreipė dėmesį vokiečių pareigūnai.
Dabar (1934 m.) septyniasdešimtmetį minintis jubiliatas gyvena Kaune. Glaudžiasi kukliame, mažame namelyje. Mūsų visuomenės truputį pamirštas. Tos visuomenės, kurios labui jis paaukojo visą savo gyvenimą ir jaunystę.
Tačiau Jonukas yra laimingas ir patenkintas. Džiaugiasi atgauta Lietuvos laisve. Jis laimingas, kad visą gyvenimą jo vesta kova apvainikuota visos tautos laisvės džiaugsmu.“
1934 m.
