Nuotoliniai renginiai, iki šių metų buvę tik viena iš renginių formų, šiemet pasiekė populiarumo viršūnę. Čia persikėlė įvairiausios konferencijos, mados ir kino festivaliai, net įmonių kalėdiniai vakarėliai. Pasak nuotolinių renginių prodiuserio ir režisieriaus Audriaus Martinkaus, tokių renginių populiarumas neturėtų sumažėti ir pasibaigus karantinui bei pasauliui suvaldžius pandemiją, nes būsime įpratę prie jų teikiamų naudų ir galimybių.
Anot A. Martinkaus, pasaulinės pandemijos dėka buvome priversti padaryti technologinį šuolį – per jį pasistūmėjome dvejais metais į priekį.
„Anksčiau ar vėliau į šį tašką būtume atėję, tačiau pandemija privertė mus pajudėti į priekį greičiau, nebuvo kitos išeities. Renginiai – ne išimtis“, – sako jis.
Renginių režisieriaus teigimu, jaučiamas skirtumas tarp pavasarinio ir šio karantino, mat pavasarį niekas nekėlė renginių turinio ir kokybės klausimų – visi tiesiog naudojosi galimybe juos perkelti į skaitmeninę erdvę. Šiandien žmonės jau skiria dėmesio renginio patirčiai, kad jo turinys būtų lengvai suvokiamas ir patrauklus dalyviams.
„Facebook“ – paprasčiausia, bet ne vienintelė platforma
Remiantis oficialia socialinio tinklo „Facebook“ statistika, juo kas mėnesį Lietuvoje naudojasi apie 200–250 tūkst. aktyvių vartotojų virš 60 m. Vyresnio amžiaus gyventojams tai – viena labiausiai naudojamų nuotolinių renginių platformų. Nenuostabu, nes juo naudotis labai paprasta. Pamačius dominantį renginį, pakanka jo puslapyje pažymėti „Domina“ arba „Dalyvausiu“: tokiu būdu artėjant renginiui iššoka priminimas, o sutartu laiku pakanka paspausti renginio aprašyme patalpintą nuorodą. Jokių papildomų registracijų paprastai nereikia, nebent to prašoma renginio aprašyme.
Tiesa, pašnekovo teigimu, svarbu suprasti, kad renginius organizuoja ne „Facebook“, o realios organizacijos. Taigi, jei domina vienos ar kitos organizacijos veikla, jas galima ne tik sekti socialiniuose tinkluose, bet ir apsilankyti jų internetiniuose puslapiuose.
„Norint nepraleisti dominančios organizacijos ar konkrečių asmenų renginių, reikėtų apsilankyti jų svetainėse ir užsiregistruoti naujienlaiškiui – tam pakaks suvesti savo elektroninį paštą. Tokiu būdu didelė tikimybė, kad per naujienlaiškius, gaunamus į jūsų elektroninį paštą, būsite informuoti apie tos organizacijos renginius ir žingsnius, kaip prie jų prisijungti“, – sako pašnekovas. Paprastai jungiantis prie tokių renginių pakanka nurodytu laiku paspausti nuorodą, o jei naudojamas „Google“ ar kitas virtualus kalendorius, dažnai renginį galima pridėti į jį – tokiu atveju gaunamas priminimas apie artėjantį renginį.
Informacijos apie renginius – tiek mokamus, tiek nemokamus – galima rasti internetiniuose renginių giduose, tokiuose kaip www.renginiai.kasvyksta.lt ir www.mzirafos.lt. Aktualių renginių galima rasti „Verslios Lietuvos“, „MO muziejaus“ ir „Valdovų rūmų“ svetainėse, o įdomių seminarų ir paskaitų išklausyti įvairiausių įmonių – nuo bankų iki kavinių – socialinių tinklų paskyrose ar internetiniuose puslapiuose.
Nežinantiems, kaip prisijungti prie nuotolinio renginio, galima padovanoti galimybę išmokti. Projektas „Prisijungusi Lietuva“ šiemet kviečia dovanoti žinias, o ne daiktus – suteikti savo artimiesiems galimybę įgyti naujų žinių padovanojant jiems nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus. Tam tereikia apsilankyti svetainėje www.prisijungusi.lt, į kalėdinį atvirlaiškį įrašyti artimojo, kuriam skirta dovana, vardą ir jį išsiųsti e. paštu. Tai puiki proga ne tik pasveikinti artimąjį su šventėmis, bet ir pasirūpinti jo ateitimi – pakviesti užsiregistruoti į minėtus mokymus. Iš viso „Prisijungusi Lietuva“ nemokamuose mokymuose jau dalyvavo 75 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.
Pasak A. Martinkaus, skaitmeninis raštingumas svarbus pirmiausia dėl to, kad padeda suvokti, kaip veikia internetas, kaip jame ieškoti informacijos, kodėl svarbu ieškoti jos įvairiuose šaltiniuose ir vertinti kritiškai.
„Mes linkę matyti pasaulį vien tik per „Facebook“ ar „Google“ langą ir naudoti jį kaip pagrindinį naujienų šaltinį. Visgi vertėtų nepamiršti, kad „Facebook“ naujienų srautą reguliuojame mes patys – taip sukurtas jo algoritmas, kad mums rodytų daugiau tos informacijos, kuria ir domimės, kažko panašaus jau ieškojome. Jei norime objektyvesnės ir įvairesnės informacijos, vien tik juo pasikliauti nereikėtų“, – pataria jis.
Mūsų ateitis – hibridiniai renginiai
Kad ir kokie įspūdinga šiemet būtų virtualių renginių statistika, dalies jų pasaulis visgi nesiryžo ar nespėjo surengti virtualiai, pavyzdžiui, Kanų filmų festivalis ar vienas didžiausių pasaulyje muzikos festivalių „Coachella“. Nepaisant to, A. Martinkus laikosi požiūrio, kad renginių perkėlimas į internetinę erdvę yra tik infrastruktūros ir priemonių klausimas.
„Kas yra renginys? Tai bendra patirtis, kurią suorganizuoti įmanoma pasitelkus įvairias priemones. Jau yra realiai įvykusių vyno degustavimo renginių, kai dalyviams išsiunčiami siuntiniai su skirtingais vynais, kurie bus degustuojami. Sutartą valandą visi prie ekranų atsikemša to vyno, ragauja, o someljė nuotoliniu būdu pasakoja. Taip kuriama bendra patirtis ir įspūdžiai, kurie renginį padaro geru“, – pavyzdį pateikia nuotolinių renginių režisierius, pasakodamas, kad panašius metodus jau taiko įmonės savo vidiniams renginiams, tokiems, kaip biuro atidarymas ar kalėdinės šventės.
Eksperto įsitikinimu, karantinas neapribojo, o įgalino nuotolinius renginius. „Po karantino bus tiesiog įžūlu rengti vien „gyvus“ renginius. Jei aš pusę metų dalyvavau nuotoliniuose renginiuose ir staiga turiu važiuoti iš Klaipėdos į Vilnių dėl dviejų valandų – vargu, ar vyksiu į tokį renginį. Greičiau tikėsiuosi, kad organizatorius, kaip jau bus įprasta, užtikrintų man galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu. Būsime pernelyg įpratęs, kad grįžtume prie įprastų renginių“,– neabejoja jis.
Jo žodžius patvirtina ir pasaulinė statistika: JAV žiniasklaidos bendrovės „Conde Nast“, leidžiančios tokius žurnalus kaip „Vogue“, „The New Yorker“ ir „Vanity Fair“, dar pavasarį atlikto tyrimo metu 90 proc. respondentų teigė, jog jiems bus aktualūs virtualūs renginiai net ir tuomet, kai pasibaigs pandemija.
Renginių industrijos ekspertai prognozuoja, kad po pandemijos žmonės atidžiau rinksis renginius ir dalyvaus tik tuose, kuriuose mato didelę vertę ar įgyja išskirtinės patirties, o absoliuti dauguma renginių bus hibridiniai – tam tikros renginio dalys bus rengiamos vien virtualiai arba bus suteikiama galimybė juos stebėti nuotoliniu būdu.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Asociacija „Langas į ateitį”
