Lietuvoje paskelbus ekstremalią situaciją daugelis darbdavių pradėjo taikyti nuotolinį darbą, kurio metu darbuotojai savo darbo funkcijas atlieka šalims priimtoje kitoje, negu darbovietė yra. Šis darbo pobūdis gali būti pasirenkamas esant darbuotojo prašymui, šalių susitarimu arba esant ekstremaliai situacijai darbdavio siūlymu, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą. Darbuotojas gali dirbti nuotoliniu būdu visą savo darbo laiką, arba dalį jo, priklausomai kaip darbo santykių šalys susitars.
Prieš pradedant dirbti nuotoliniu būdu, turi būti:
- nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami);
- darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės;
- nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka;
- susitarta dėl kompensacijos dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu.
Darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.
Be aukščiau nurodytų sąlygų svarbu nustatyti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Valstybinė darbo inspekcija yra pateikusi išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbo įstatymai išimčių dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės nustatymo, kuomet dirbamas nuotolinis darbas, nenustato, todėl visais atvejais darbdavys turi vertinti profesinę riziką, be kita ko, kiekvienoje darbo vietoje. Tačiau, atsižvelgiant į nuotolinio darbo specifiką bei į tai, jog nuotolinio darbo organizavimas yra lankstesnis būdas atlikti darbuotojui jo darbo funkcijas, šalys nėra saistomos pareigos susitarti, kad nuotolinio darbo vieta būtų apibrėžta tik kaip viena fizinė vieta, todėl šalys yra laisvos sulygti, kad darbuotojas darbo funkcijas atliks savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (pvz., namuose, bibliotekoje, sodyboje ar kt.). Tuo atveju, kai darbdaviui ar jo pavedimu įgaliotam asmeniui nėra objektyvios galimybės įvertinti konkrečių darbuotojų profesinės rizikos darbo vietoje, darbdavys galėtų inicijuoti darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, apmokymus profesinės rizikos vertinimui, kaip tai numato teisinis reglamentavimas. Tokiu atveju nuotolinį darbą dirbantys darbuotojai galėtų patys įsivertinti konkrečioje darbo vietoje kylančias rizikas ir priimti konkrečius sprendimus, pvz., iškilus rizikai tęsti darbą, ar jį nutraukti ir (ar) imtis tam tikrų priemonių rizikai pašalinti. Bet kokiu atveju, visos reikšmingos aplinkybės dėl galimų rizikų, darbuotojo veikimo būdai kylant rizikoms, apsaugos priemonių naudojimo tvarka ir kitos faktinės aplinkybės, turi būti dokumentuotos ir patvirtintos darbo teisinių santykių šalių nusistatyta tvarka.
Keičiantis situacijai šalyje, keičiasi ir reikalavimai, taikomi reglamentuojant nuotolinį darbą. Nūdienos aktualijos dažną darbdavį ir darbuotoją verčia ieškoti atsakymų į klausimą, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Naujausius atsakymus, parengtus pagal aktualią situaciją, galite sužinoti SDG forume „Sauga ir sveikata 2020“, kuris vyks Kauno „Žalgirio“ arenos Bosca amfiteatre 2020 m. lapkričio 11 d. Dalyvauti galima ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu. Forume be nuotolinio darbo temos bus nagrinėjamos ir kitos aktualios darbdaviams bei saugos ir sveikatos specialistams temos.
Daugiau informacijos apie forumą, jo temas bei registracijos formą galite rasti interneto svetainėje www.sdgforumas.lt
