Optimizmo blyksnis: daugėjant įsidarbinimo galimybių, gerėja ir nuotaika

Besitęsiant karantinui ir dėl jo įvestiems suvaržymams kai kuriems verslams, gyventojų nuotaikos dėl darbo vis dar išlieka niūrios, nors optimizmo dėl ateities jau gerokai daugiau nei prieš metus.

Tai atskleidė naujausi Statistikos departamento atliekamo Vartotojų nuomonių statistinio tyrimo rezultatai.

Dauguma balandį apklaustų gyventojų vis dar buvo įsitikinę, kad per artimiausius metus bedarbių skaičius truputį išaugs. Tokią prognozę išsakė 46 proc. apklaustųjų, arba lygiai tiek pat, kiek ir prieš metus.

Tačiau pernai balandį net 39 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad bedarbių gretos per metus labai išaugs.

Dabar taip manančiųjų jau yra tik 10 proc. Tiek pat pesimistų, galvojančių, kad situacija darbo rinkoje tik blogės, buvo ir kovą.

Per mėnesį visiškai nepasikeitė ir manančiųjų, kad bedarbių per artimiausius metus nei daugės, nei mažės, skaičius: ir balandį, ir kovą taip manė kas penktas gyventojas (21 proc.)

Bet per mėnesį keturiais procentiniais punktais (nuo 16 iki 20 proc.) padaugėjo galvojančiųjų, kad bedarbių skaičius gali mažėti. Vis dėlto tik 2 proc. iš jų mano, kad bedarbių skaičius labai sumažės.

Apklaustų miesto gyventojų nuotaikos yra geresnės nei gyvenančiųjų kaimuose. Kaip rodo Statistikos departamento tyrimas, 8 proc. miesto gyventojų mano, kad nedarbas labai išaugs, tačiau kaime pesimistų daugiau – 12 proc.

Kad po antrosios pandemijos bangos ir atlaisvinant karantiną situacija darbo rinkoje ima gerėti, rodo ir Užimtumo tarnybos skelbiami duomenys apie šalyje registruojamą nedarbą.

Tarnybos teigimu, kovą jis nuo 16,4 proc. sumažėjo iki 15,1 proc. (arba nuo 282 tūkst. iki 259,8 tūkst.).

Užimtumo tarnyba praneša, kad mažėja ne tik besiregistruojančių darbo neturinčių asmenų skaičius, bet ir auga darbo jėgos paklausa.

Užimtumo tarnybos duomenimis, įtakos darbo rinkai ir laisvų darbo vietų registracijai turi tiek laisvėjantys karantino suvaržymai, tiek suaktyvėjusi sezoninių darbų paieška žemės ūkio ir statybos sektoriuose.

Didėjant įsidarbinimo galimybėms, bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 17,2 tūkst. (iš jų – 5,5 tūkst. sudarė asmenys iki 29 metų). Per kovo mėnesį įdarbinta 21,6 tūkst. žmonių (iš jų – 7,4 tūkst. buvo jaunimas iki 29 metų).

Užimtumo tarnyba taip pat praneša, kad kovo mėnesį buvo užregistruota 31,2 tūkst. naujų darbo vietų (iš jų – 29,4 tūkst. neterminuoto darbo pasiūlymų).

2021 m. buvo įregistruota 54,4 tūkst. bedarbių, o įdarbinta – 51,2 tūkst. asmenų.

Statistikos departamento duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje siekė 9 proc. Tai 0,3 procentinio punkto mažiau nei trečią ketvirtį, bet 2,6 procentinio punkto daugiau nei 2019 m. pabaigoje (spalį, lapkritį ir gruodį).

Statistikos departamento teigimu, didžiausias nedarbo lygis buvo 15–24 metų amžiaus grupėje (19,2 proc.). Tarp 55–64 metų amžiaus asmenų nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 9,6 proc.

Lietuvos statistikos departamento informacija